Kaip patikrinti ES atitikties deklaraciją? Apgaulės perkant mašinas

„Yra CE. Turime sertifikatą. Mašina praėjo muitinį įforminimą.“ Trys frazės, kuriomis dažnai bandoma užbaigti bet kokią kalbą apie mašinos atitiktį. Dokumentas atrodo solidžiai, tiekėjas kalba užtikrintai, o muitinė krovinio nesulaikė. Pirkėjas nusprendžia, kad viskas jau patikrinta.

Praktikoje šis scenarijus kartojasi nuolat. Mašina išleidžiama į laisvą apyvartą, o jos savininkas parodo iš tiekėjo gautą pažymą ir sako, kad „CE sutvarkytas“. Perskaičius dokumentą paaiškėja, kad sutvarkyta gerokai mažiau, nei buvo pažadėta.

Viršuje – „CERTIFICATE“, žinomas logotipas, direktyvų numeriai ir CE ženklas. Žemiau – informacija apie ribotą vertinimo apimtį, konkretaus bandinio patikrą arba gamintojo pareigą parengti atitikties deklaraciją. Viename mūsų nagrinėtame dokumente teisė naudoti ženklinimą buvo tiesiogiai susieta su deklaracijos parengimu ir taikomų direktyvų reikalavimų įvykdymu. Vadinasi, pats dokumentas nurodė pareigas, kurių jis nepakeičia.

Pardavėjas vis tiek pateikė jį kaip atsakymą į klausimą, ar mašina atitinka reikalavimus ir ar dokumentų komplektas yra tinkamas. Jeigu tiekėjas žino pažymos ribas, bet sąmoningai parduoda ją kaip pakankamą visos mašinos atitikties įrodymą, tai nėra nevykęs žodžių pasirinkimas. Tai pirkėjo klaidinimas.

Dokumento net nebūtina padirbti. Galima panaudoti autentišką dokumentą ir sąmoningai priskirti jam reikšmę, kurios jis neturi. Smulkus šriftas pažymoje nepateisina didelio melo pasiūlyme. Europos Komisija įspėja dėl tokių nereglamentuojamų, dažnai savanoriškų sertifikatų: jie gali sudaryti įspūdį, kad patvirtina atitiktį ES teisei, nors nėra pripažintas būdas jai įrodyti. Jų negalima painioti su sertifikavimu, kurį pagal tinkamą procedūrą ir savo notifikuotos veiklos srityje atlieka notifikuotoji įstaiga.

Tada mašina praeina muitinį įforminimą ir pardavėjas gauna dar vieną argumentą: „Jeigu kas nors būtų negerai, muitinė juk nebūtų praleidusi.“ Praleido. Tai nereiškia, kad patvirtino viską, ką pasakojo prekybininkas.

Teisės aktai šiuos dalykus aiškiai atskiria. Prekės išleidimas į laisvą apyvartą pagal muitinės procedūrą nelaikomas atitikties Sąjungos teisei įrodymu. Muitinis įforminimas nepaverčia pažymos ES atitikties deklaracija ar EB arba ES tipo tyrimo sertifikatu. Jis taip pat neišplečia atlikto vertinimo apimties.

Pirkėjas gali gauti mašiną, sumokėti už transportą ir mokesčius, pastatyti įrenginį ceche ir tik tada sužinoti, kad prieš pirkimą rodytas dokumentas nepatvirtina to, ką turėjo patvirtinti. Todėl klausimas, kaip patikrinti ES atitikties deklaraciją, prasideda nuo daug paprastesnio klausimo: ar apskritai gavome deklaraciją? Toliau reikia patikrinti jos rengėją, ryšį su konkrečia mašina ir tikrąją kitų tiekėjo pateiktų dokumentų reikšmę.

Mašina praėjo muitinį įforminimą. Tai dar nereiškia, kad pardavėjas sakė tiesą.

1. Pirmiausia patikrinkite, ar gavote deklaraciją. Sertifikatas jos nepakeičia

„Tai net geriau už deklaraciją. Dokumentą išdavė nepriklausoma įstaiga.“ Šitaip pirkėjas įtikinamas, kad vietoj prašyto dokumento gavo kažką vertingesnio. Esą klausinėti nebereikia – belieka padėkoti tiekėjui už papildomą sertifikavimą.

Tačiau ES atitikties deklaracija nėra pigesnė sertifikato versija. Jos negalima pakeisti dokumentu su geriau atpažįstamu logotipu. Mašinų reglamentas 2023/1230, iš esmės taikomas nuo 2027 m. sausio 20 d., šiems dokumentams priskiria skirtingas funkcijas. Prieš tikrinant parašus ir numerius būtina suprasti, koks dokumentas iš tiesų pateiktas.

ES tipo tyrimas yra procedūra, o ne dekoratyvus pavadinimas

ES tipo tyrimas – B modulis – nustatytas reglamento VII priede. Notifikuotoji įstaiga vertina techninį projektą pagal dokumentus ir ištiria visą numatomą gamybą reprezentuojantį mašinos pavyzdį. Neužtenka peržvelgti el. paštu atsiųstus failus, surasti kelis standartų numerius ir išduoti lapą su užrašu „Conformity“.

ES tipo tyrimo sertifikato turinys nėra laisva kūryba. Jame identifikuojama įstaiga, gamintojas ir įvertintas tipas, pateikiamas teiginys apie atitiktį taikomiems reikalavimams, datos bei galimos išdavimo sąlygos. Dokumento svorį sukuria atlikta procedūra, o ne per visą puslapį ištemptas žodis „CERTIFICATE“.

Ir dar viena svarbi detalė: net tinkamai atliktas ES tipo tyrimas neužbaigia viso atitikties vertinimo. Taikant B ir C modulių kelią, po tipo įvertinimo gamintojas užtikrina, kad gaminamos mašinos atitiktų patvirtintą tipą ir reglamento reikalavimus. Tada jis parengia ES atitikties deklaraciją. Įstaiga įvertino tipą. Gamintojas vis tiek atsako už tai, ką pagamino ir pateikė rinkai.

Savanoriška pažyma prekybininko pageidavimu netampa privalomu sertifikatu

Tarkime, pirkėjas gavo pažymą apie pasirinktus bandymus arba dokumentacijos peržiūrą. Tiekėjas ją pateikia kaip visos atitikties vertinimo procedūros įrodymą. Paprašius deklaracijos atsako: „Juk turite sertifikatą.“ Šioje vietoje reikia liautis aptarinėti dokumento išvaizdą ir grįžti prie to, ką jis iš tiesų patvirtina.

Pažyma gali apimti tik aiškiai apibrėžtą vertinimo dalį. Bandymų ataskaitoje gali būti vertingų rezultatų. Tačiau nė vienas iš šių faktų savaime nereiškia, kad atliktas ES tipo tyrimas arba parengta ES atitikties deklaracija.

Europos Komisija įspėja dėl nereglamentuojamų sertifikatų, sudarančių atitikties ES teisei įspūdį. Jų negalima tapatinti su teisės aktuose numatytu sertifikavimu, kurį savo notifikuotos veiklos srityje atlieka notifikuotoji įstaiga. Jeigu tiekėjas žino apribojimus, bet pažymą sąmoningai vadina privalomu sertifikatu ar deklaracijos pakaitalu, jis klaidina pirkėją. Jis nesuteikia „papildomo saugumo“. Jis įtikinėja, kad įvykdytos pareigos, kurių pateiktas dokumentas nepatvirtina.

Sertifikato nereikia padirbti. Kartais pakanka pameluoti, kam jis skirtas.

Ne kiekvienai mašinai reikia tipo tyrimo. Kiekvienai reikia tinkamos procedūros

Vienos klaidos netaisykime kita. Mašinų reglamentas nereikalauja ES tipo tyrimo kiekvienai mašinai. Procedūra priklauso nuo produkto kategorijos ir teisės aktuose nustatytų sąlygų. I priede nenurodytoms kategorijoms numatyta gamybos vidaus kontrolė.

Notifikuotosios įstaigos sertifikato nebuvimas automatiškai nereiškia neatitikties. Jo buvimas taip pat savaime atitikties neužtikrina. Todėl pirmasis klausimas nėra „ar turite kokį nors sertifikatą?“. Klausimas turi skambėti taip: „Kokia procedūra buvo taikyta ir kur yra šios mašinos ES atitikties deklaracija?“

Jeigu vietoj atsakymo gaunate dar vieną pažymą, pradinis klausimas niekur nedingo. Penki el. laiško priedai nepakeičia vieno dokumento, kurio vis dar trūksta.

Logotipų skaičius neparodo, ar pasirinkta tinkama atitikties vertinimo procedūra.

2. Gamintojas egzistuoja. Tik nežino, kad išdavė deklaraciją

Savo praktikoje susidūrėme su atveju, kai Kinijos tiekėjas parengė deklaraciją egzistuojančios Italijos bendrovės vardu. Ją nurodė kaip gamintoją, nors įmonė apie tokį savo duomenų naudojimą nieko nežinojo.

Nereikėjo išgalvoti juridinio asmens. Pakako pasinaudoti tikru. Būtent todėl paieška internete galėjo pirkėją nuraminti: įmonė egzistuoja, dirba su mašinomis, turi adresą Europoje. Iš pirmo žvilgsnio – puikus patikros rezultatas.

Tačiau buvo patvirtintas tik įmonės egzistavimas, o ne jos ryšys su tiekiama mašina. Tokia deklaracija ne šiaip turi netyčia neteisingą adresą. Ji priskiria konkrečiai įmonei atsakomybę, kurios ši neprisiėmė.

Gamintojas europietiškas. Tik dar nežino, kad tapo šios mašinos gamintoju.

Svetimi rekvizitai nėra įgaliojimas

Mašinų reglamentas reikalauja nurodyti gamintoją ir, kai taikoma, jo įgaliotąjį atstovą. Deklaracija išduodama išimtine gamintojo atsakomybe. Joje taip pat nurodoma, kieno vardu pasirašyta, ir pateikiami pasirašančio asmens duomenys bei parašas.

Tai nėra vietos įmonės pavadinimui, kuris tiesiog gerai atrodo dokumentuose. Sąmoningas deklaracijos parengimas svetimos bendrovės vardu, jai nežinant ir nesuteikus įgaliojimo, yra apsimetimas gamintoju. Tai ne dokumentų rengimo paslauga, ne „pagalba su CE“ ir ne menkas netikslumas, kurį išspręs pakeista poraštė.

Panašus mechanizmas aprašytas 2023 m. vasario mėn. viešame Ente Certificazione Macchine įspėjime. Jis buvo susijęs su suklastota hidraulinio metalo ryšulių preso TCM-XB315 deklaracija. Italijos subjektui buvo priskirtas „Technical File Representative“, tai yra techninės bylos atstovo, vaidmuo, kurį jis aiškiai paneigė.

Šiame atvejyje subjektas nebuvo įrašytas kaip gamintojas. Tai svarbus skirtumas. Tačiau abiem atvejais pirkėjas dokumente galėjo rasti tikrą organizaciją, kurios dalyvavimas egzistavo tik popieriuje. Vien europietiškos bendrovės pavadinimas neparodo, ar ji apskritai sutiko būti dokumente minima.

Gamyba Kinijoje nėra apgaulės įrodymas

Būtina atskirti apsimetimą nuo teisėtai užsakytos gamybos. Italijos bendrovė gali užsakyti suprojektuoti ar pagaminti mašiną Kinijoje, pateikti ją rinkai savo vardu ir vykdyti gamintojo pareigas. Jai nereikia pačiai apdirbti kiekvienos detalės ar turėti cecho, kuriame įrenginys surinktas.

Problema nėra Kinijos gamykla ir itališkas pavadinimas deklaracijoje. Problema atsiranda tada, kai itališkas pavadinimas panaudotas be realaus tos įmonės dalyvavimo. Pirmuoju atveju gamintojas naudojasi subrangovu. Antruoju svetimi duomenys pasitelkiami siekiant įtikinti pirkėją, kad už mašiną atsako visai kitas subjektas.

Šio skirtumo nenustatysime pagal kilmės šalį. Reikia patvirtinti tikruosius vaidmenis.

Klauskite pačios įmonės, ne tik jos duomenis atsiuntusio žmogaus

Kilus abejonių verta susisiekti su deklaracijoje nurodytu subjektu kanalu, kurį radote nepriklausomai nuo tiekėjo. Neapsiribokite įtartiname dokumente įrašytu el. pašto adresu ar pardavėjo pristatytu „mūsų žmogumi Europoje“.

Prie užklausos pridėkite deklaraciją, mašinos identifikavimo duomenis ir vardinės lentelės nuotrauką. Klausimas turi būti apie konkretų dokumentą ir konkretų įrenginį: „Ar patvirtinate, kad esate nurodytos mašinos gamintojas ir kad pridėta deklaracija buvo parengta jūsų arba jūsų įgalioto asmens?“

Jeigu bendrovė nurodyta kaip įgaliotasis atstovas, prašykite patvirtinti šį vaidmenį ir įgaliojimo apimtį. Nedarykite iš jos gamintojo vien todėl, kad jos adresas yra arčiau jūsų gamyklos.

Klausimas „ar bendradarbiaujate su Kinijos įmonėmis?“ yra per platus. Galite gauti teisingą atsakymą „taip“ ir vis tiek nieko nesužinoti apie tikrinamą deklaraciją. Atsakymo nebuvimas savaime dar neįrodo klastojimo. Tačiau aiškus bendrovės, kuriai priskirtas dokumentas, paneigimas nėra smulkus formalumas. Tokiu atveju reikia nustatyti tikrąjį gamintoją ir deklaruojamos atitikties pagrindą.

Dar vienas to paties pardavėjo PDF failas neužbaigia klausimo vien todėl, kad jame pakeistas pavadinimas.

Registras atsako, ar įmonė egzistuoja. Jis neatsako, kas jos vardu prisiėmė atsakomybę.

3. Sertifikato numeris sutampa. Mašinos modelis – ne

„Sertifikatą patikrinome. Jis yra duomenų bazėje.“ Gera pradžia, jeigu radęs numerį žmogus perskaitė ir likusią informaciją.

Tikrą numerį galima įrašyti į pakeistą dokumentą. Galima atsiųsti ir autentišką sertifikatą, išduotą kitam gaminiui. Abiem atvejais paieškos sistema numerį ras. Tačiau ji už mus nepatikrins, ar tiekėjas dokumentą naudoja pagal tikrąją jo apimtį.

Numeris lieka. Duomenys pakeičia savininką

TÜV Rheinland skelbia įspėjimą dėl oro kompresoriui skirto sertifikato AK 50352718 001. Rengėjo duomenimis, dokumente buvo pakeistas įmonės pavadinimas. Tai ne teorinė galimybė, tinkanti tik mokymų skaidrei. Nurodytas konkretus numeris ir konkretus manipuliavimo būdas.

Pirkėjas, tikrinantis tik numerį, tokio pakeitimo gali nepastebėti. Jis randa įrašą duomenų bazėje, atpažįsta produkto kategoriją ir užveria bylą. Kitaip tariant, patikrina būtent tą dalį, kuri nebuvo pakeista.

Todėl gautos kopijos duomenis reikia lyginti su rengėjo informacija: dokumente nurodytą subjektą, gaminio žymėjimą, apimtį, datas ir versiją. Neužtenka, kad sutampa simbolių eilutė dešiniajame viršutiniame kampe. Numerį galima perrašyti neatlikus nė vieno bandymo. Būtent todėl šis triukas toks patrauklus sukčiautojui.

Patikrintas numeris dar nėra patikrintas sertifikatas.

„Tai ta pati serija.“ Kuri konkrečiai konfigūracija buvo įvertinta?

Antrajam mechanizmui net nereikia redaguoti PDF failo. Tarkime, tiekėjas pateikia autentišką ES tipo tyrimo sertifikatą, apimantį tam tikros konfigūracijos presą. Užsakytame variante pakeistas ruošinio padavimas ir darbo zonos apsaugos sprendimas. Dokumentuose nepaaiškinta, ar ši versija taip pat buvo įvertinta.

Pardavėjas atsako: „Tai ta pati serija. Skirtumai nedideli.“ Korpusas panašus. Spalva sutampa. Pasikeitė tik būdas, kuriuo žmogus gali pasiekti pavojingą judesį. Matyt, smulkmena – ypač žmogui, kuris prie šio preso niekada nedirbs.

ES tipo tyrimo sertifikate identifikuojamas įvertintas tipas ir nurodomos galimos jo išdavimo sąlygos. Sertifikatas gali turėti priedų. Reglamente taip pat numatytas papildomas pakeitimų, galinčių paveikti atitiktį ar sertifikato galiojimo sąlygas, patvirtinimas. Jis pateikiamas kaip pradinio dokumento papildymas.

Tai nereiškia, kad kiekvienam variantui privalomas atskiras sertifikatas. Tai reiškia, kad vertinimo apimtis nustatoma pagal dokumentus, o ne pagal panašius katalogo pavadinimus. Jeigu tiekėjas žino, kad siūloma konfigūracija nepatenka į pateikto sertifikato apimtį, tačiau tvirtina priešingai, jis sąmoningai klaidina pirkėją. Sertifikato autentiškumas tokio teiginio nepateisina.

Pirmiausia lyginame dokumentą su dokumentu. Tada – su mašina

Patikrą verta atlikti dviem lygiais. Pirma, palyginti gautą kopiją su rengėjo informacija. Tikrinamas visas dokumento žymuo, subjektas, modeliai, vertinimo apimtis, datos ir priedai. Jeigu vieša duomenų bazė rodo tik sutrumpintą įrašą, prašykite rengėjo patvirtinti kopiją ir paaiškinti jos apimtį. Žinutė, kad numeris rastas, į visus šiuos klausimus neatsako.

Antra, dokumentai lyginami su tiekiamu įrenginiu. ES atitikties deklaracijos identifikavimo duomenys sutikrinami su mašinos ženklinimu, instrukcija ir pagalbinių dokumentų apimtimi. Tikrinama ir saugai svarbi konfigūracija, o ne vien modelio pavadinimas.

Tipo tyrimo sertifikatas identifikuoja tipą, todėl jame neprivalo būti kiekvieno pagaminto egzemplioriaus serijos numerio. Konkretaus serijos numerio nebuvimas tokiame sertifikate savaime nepadaro jo nenaudingo. Tačiau turi būti įrodomas ryšys tarp pristatyto egzemplioriaus ir patvirtinto tipo.

Todėl vietoj klausimo „ar toks numeris egzistuoja?“ įstaigos geriau klausti: „Ar pridėta kopija atitinka jūsų išduotą dokumentą ir ar jo apimtis apima nurodytą modelį bei aprašytą konfigūraciją?“ Į šį klausimą sunkiau atsakyti vien paieškos sistemos ekrano kopija.

Sertifikatas apima tai, kas buvo įvertinta. Ne viską, ką tiekėjas įdėjo į katalogą.

4. Įstaiga notifikuota. Bet kam konkrečiai?

„Patikrinkite patys – esame Europos Komisijos sąraše.“ Tiekėjas atsiunčia įstaigos numerį ir nuorodą į NANDO. Įmonė iš tiesų yra duomenų bazėje. Pavadinimas ir adresas sutampa.

Tačiau tai dar nepatvirtina, kad ji galėjo atlikti būtent šį vertinimą būtent šiai mašinai. Notifikavimas turi konkrečią apimtį. Tai nėra bendras leidimas išduoti bet kokius sertifikatus, jeigu tik ant jų uždėtas žinomas logotipas.

Vienas numeris, konkretūs įgaliojimai

Komisija suteikia įstaigai vieną identifikacinį numerį net tada, kai ji notifikuota pagal kelis teisės aktus. Iš pačių skaitmenų neįmanoma nustatyti, kokiems gaminiams ir procedūroms taikomas jos notifikavimas.

Tarkime, įstaiga notifikuota atlikti transporto priemonių keltuvų ES tipo tyrimus. Preso tiekėjas pateikia jos išduotą dokumentą ir tvirtina, kad jo mašinos tipo tyrimas taip pat „sutvarkytas“. Įstaiga egzistuoja. Ji notifikuota. Net teisės aktas dėl mašinų gali sutapti. Nesutampa apimtis.

Tai ne trūkstamas antspaudas, kurį galima pridėti vėliau. Įgaliojimas vertinti vieną mašinų kategoriją nesuteikia teisės vertinti visų kitų. Galbūt specialistai tikrai išmano ir presus. Tačiau tikriname ne prekybininko nuomonę apie laboratorijos universalumą. Tikriname notifikavimo apimtį.

Kaip patikrinti notifikuotąją įstaigą NANDO sistemoje?

Komisijos duomenų bazėje reikia nueiti toliau nei iki pavadinimo paieškos rezultato. Praktinė patikra turi apimti penkis elementus.

Vertinant senesnius dokumentus reikia atsižvelgti į pereinamąsias nuostatas. Įgaliojimas išduoti naujus sertifikatus pagal reglamentą ir anksčiau išduoto EB sertifikato galiojimas yra du skirtingi klausimai.

Jeigu įstaigos statusas pasikeitė, poveikį konkrečiam dokumentui reikia išsiaiškinti. Negalima automatiškai manyti nei kad visi senesni sertifikatai nustojo galioti, nei kad statuso pakeitimas neturi jokios reikšmės.

NANDO skirta notifikavimui tikrinti. Tai nėra duomenų bazė, patvirtinanti kiekvienos pardavėjo atsiųstos sertifikato kopijos autentiškumą. Konkrečią kopiją tikriname pas jos rengėją.

Nuoroda į Komisijos sistemą neužbaigia patikros. Kartais ji tik parodo vietą, kurioje tiekėjas tikėjosi, kad nustosite skaityti.

To paties logotipo nepakanka. Akreditacijos – taip pat

Tarptautinėje grupėje būtina nustatyti, kuris juridinis asmuo iš tiesų atsako už vertinimą. Negalima manyti, kad vienos grupės bendrovės notifikavimas automatiškai apima visas įmones, naudojančias tą patį prekės ženklą.

Tai nereiškia, kad draudžiama pasitelkti kitas laboratorijas. Reglamentas leidžia subrangą ir pavaldžių įstaigų naudojimą, tačiau notifikuotoji įstaiga išsaugo visą atsakomybę už pavestas užduotis. Turi būti aišku, kas veikė jos vardu ir kas atsako už rezultatą. Frazė „tai mūsų partneris“ šio klausimo neišsprendžia.

Taip pat neveikia argumentas „laboratorija akredituota“. Akreditacija patvirtina kompetenciją nustatytoje srityje ir gali būti notifikavimo pagrindas. Tačiau ji nėra pats notifikavimas. Akreditavimo pažymėjimas nepakeičia patikros, ar subjektas įgaliotas atlikti konkrečią reglamente numatytą procedūrą.

Tikra įstaiga gali išduoti dokumentą ne kaip notifikuotoji įstaiga

Organizacija gali teikti įvairias paslaugas. Tai, kad vienoje srityje ji veikia kaip notifikuotoji įstaiga, nereiškia, kad kiekvieną dokumentą išdavė atlikdama notifikuotą funkciją.

Būtent todėl Komisijos įspėjimas dėl nereglamentuojamų sertifikatų apima ir atvejus, kai rengėjas neveikia kaip notifikuotoji įstaiga tinkamoje srityje. Pirkėjas mato žinomą pavadinimą. Pardavėjas nutyli, kad pažyma nedokumentuoja reikalaujamos procedūros.

Dokumento nereikia klastoti. Pakanka priskirti jam įgaliojimus, kuriais rengėjas jo išdavimo metu nesinaudojo. Tinkamas klausimas įstaigai yra toks: „Ar šis dokumentas išduotas vykdant jūsų notifikuotą veiklą, apimančią šią gaminio kategoriją ir šią procedūrą?“

Įstaiga yra sąraše. Dar reikia įsitikinti, kad jos įgaliojimai apima tai, ką žada pardavėjas.

5. „Turime įmonę Europoje.“ Puiku. Kokį vaidmenį ji atlieka?

Tarkime, pirkėjas gauna Kinijos gamintojo mašinos dokumentus. Pažymą išdavė Turkijos įmonė, o kontaktiniu subjektu atitikties klausimais nurodyta bendrovė, turinti adresą Kipre. Tiekėjas apibendrina: „Viskas sutvarkyta Europoje.“ Skamba ramiai. Tik vis dar neaišku, kas konkrečiai sutvarkyta.

Kas yra gamintojas? Kas veikia jo įgaliojimu? Ar pažymos rengėjas atliko reikalaujamą procedūrą? Už ką atsako Kipre nurodyta bendrovė? Toks modelis pats savaime neįrodo neatitikties. Tačiau trys adresai skirtingose valstybėse automatiškai nesudaro tinkamo atitikties vertinimo. Pardavėjas pateikė geografiją. O mums reikia atsakomybės.

ES, EEE ir Europa nėra tas pats

Europos ekonominei erdvei priklauso Europos Sąjungos valstybės, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Šios trys valstybės dalyvauja vidaus rinkoje pagal EEE susitarimą. Tai svarbu ir gaminių teisės aktams.

Nuorodos į Sąjungą turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šį susitarimą ir į tai, ar konkretus teisės aktas į jį įtrauktas. Vertinant naujus teisės aktus taip pat tikrinamas jų įtraukimo statusas ir taikymo datos. Todėl vien teiginio „įmonė ne iš ES“ nepakanka Norvegijos subjektui atmesti. Bet EEE taisyklių negalima išplėsti bet kuriai valstybei, kurią pardavėjas vadina europietiška.

Mašinų reglamentas įgaliotajam atstovui nustato tinkamos buveinės ir rašytinio gamintojo įgaliojimo reikalavimus. Vertinant buveinę atsižvelgiama į taikomas teisės normas ir susitarimus. Vertinant atstovavimą tikrinamas realus įgaliojimas. Užrašas „European Representative“ interneto svetainėje nei vieno, nei kito nesukuria.

Paslaugą galima pavadinti europietiška. Įgaliojimo vien pavadinimu neprirašysi.

Turkija: muitų sąjunga nereiškia narystės Europos Sąjungoje

Turkija nepriklauso nei ES, nei EEE. Tačiau ją su Sąjunga sieja atskiri susitarimai dėl muitų sąjungos, techninių taisyklių derinimo, įstaigų notifikavimo ir tam tikrų atitikties vertinimo rezultatų pripažinimo.

Todėl Turkijos įstaigos dokumento neatmetame vien dėl išdavimo valstybės. Tikriname jo pripažinimo pagrindą, taikomą teisės aktą, procedūrą ir rengėjo įgaliojimų apimtį.

Tačiau negalima priimti ir priešingo supaprastinimo: „Turkija turi susitarimą su Sąjunga, todėl visi mūsų sertifikatai yra europiniai.“ Susitarimas nesuteikia kiekvienai laboratorijai teisės atlikti ES tipo tyrimą. Jis nepaverčia kiekvienos savanoriškos pažymos reglamente reikalaujamu dokumentu ir automatiškai nepatvirtina, kad konkreti įmonė gali būti gamintojo įgaliotuoju atstovu.

Atitikties vertinimo įgaliojimai tikrinami konkrečiam subjektui ir konkrečiai užduočiai. Jie nesuteikiami visai valstybei vienu mostu.

Kipras yra ES. Tačiau vien užrašo „Cyprus“ nepakanka

Kipro Respublika yra Europos Sąjungos valstybė narė. Vis dėlto teritorijose, kurių jos vyriausybė veiksmingai nekontroliuoja, ES teisės taikymas yra sustabdytas. Todėl patikros negalima užbaigti bendru teiginiu „įmonė Kipre“.

Reikia nustatyti, kur subjektas įregistruotas, kur yra jo buveinė ir kokį vaidmenį jis atlieka. Išvados negali būti grindžiamos vien anglišku valstybės pavadinimu dokumente.

Net tinkamai registruota bendrovė, kurios buveinėje taikoma ES teisė, vien dėl to netampa notifikuotąja įstaiga ar bet kurio gamintojo įgaliotuoju atstovu. Ji gali būti prekybos atstovė, organizuoti transportą ar teikti administracines paslaugas. Visa tai gali būti teisėta. Nė viena iš šių funkcijų savaime nepatvirtina įgaliojimo veikti konkrečios mašinos atitikties klausimais.

„Turime biurą Kipre“ atsako, kur siųsti korespondenciją. Tai neatsako, kas ir kokiu pagrindu pasirašo deklaraciją.

Tikriname subjektą ir jo vaidmenį, o ne adreso prestižą

Praktiškai verta paprašyti viso bendrovės pavadinimo, registracijos numerio, buveinės duomenų ir aiškaus jos dalyvavimo aprašymo. Tada duomenys tikrinami atitinkamame registre, o nurodytas vaidmuo patvirtinamas.

Jeigu įmonė veikia gamintojo vardu, būtina nustatyti įgaliojimo apimtį. Jeigu remiasi notifikavimu, tikriname jo sritį. Jeigu ji yra importuotojas, jos buvimo dokumentuose nelaikome įrodymu, kad atlikti bandymai.

Visos įmonės neprivalo būti iš tos pačios valstybės. Tačiau kiekviena turi realiai vykdyti jai priskirtas užduotis. Jeigu tiekėjas paprastą kontaktinį adresą sąmoningai pateikia kaip „už atitiktį atsakingą Europos subjektą“, nors įmonė tokio vaidmens neatlieka, tai nėra nekaltas supaprastinimas.

Įmonės registracija nėra notifikavimas. Adresas Sąjungoje nėra įgaliojimas. „Turime žmogų Europoje“ nėra atsakymas apie mašinos atitiktį.

6. „Esu tik importuotojas.“ Čia pareigos nesibaigia

Tarkime, Lietuvos tiekėjas importuoja mašiną iš trečiosios valstybės. Prieš pirkimą jis užtikrina, kad mašina visiškai atitinka reikalavimus, o dokumentų komplektas yra nepriekaištingas. Pirkėjui nustačius, kad sertifikatas išduotas kitam modeliui, atsakymas pasikeičia: „Mes ne gamintojai. Aiškinkitės su gamykla.“

Dar prieš minutę tiekėjas patvirtino viską. Dabar paaiškėja, kad jis atsakingas daugiausia už sąskaitos persiuntimą. Importuotojas ne visada yra gamintojas. Tačiau jis turi savų pareigų, kurių neatliks nukreipdamas pirkėją į Kiniją.

Neužtenka persiųsti gamyklos laiško

Mašinų reglamentas reikalauja, kad prieš pateikdamas mašiną rinkai importuotojas užtikrintų, jog gamintojas atliko tinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninę dokumentaciją, tinkamai paženklino mašiną ir parengė reikalaujamus dokumentus. Importuotojas taip pat turi užtikrinti, kad būtų pridėtos instrukcijos ir būtina informacija.

Tai nereiškia, kad importuotojas privalo pats pakartoti visus gamintojo bandymus. Tačiau jis negali bet kurio failo su užrašu „Conformity“ laikyti įvykdyta pareiga.

Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad mašina neatitinka reglamento, jis negali jos pateikti rinkai, kol atitiktis neužtikrinta. Jeigu problema nustatoma jau pateikus mašiną rinkai, būtini atitinkami taisomieji veiksmai, o priklausomai nuo aplinkybių – pašalinimas iš rinkos arba susigrąžinimas. Atsiradus rizikai, taikomos ir kompetentingų institucijų informavimo pareigos.

„Gamintojas sako, kad viskas gerai“ nepašalina importuotojui jau žinomo neatitikimo. Jeigu jis sąmoningai nutyli problemą ir toliau tvirtina, kad dokumentai nepriekaištingi, jis nebe vien perduoda svetimą klaidingą informaciją. Jis pats pateikia ją kaip patikimą užtikrinimą.

Mygtukas „Persiųsti“ nėra atitikties patikros procedūra.

Deklaracijos kopija nėra visa techninė dokumentacija

Importuotojas turi saugoti ES atitikties deklaracijos kopiją bent 10 metų po mašinos pateikimo rinkai. Atskirai jis privalo užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijoms paprašius būtų galima pateikti techninę dokumentaciją. Tai dvi skirtingos pareigos.

Aplankas su deklaracijomis automatiškai neįvykdo antrosios. Iš to taip pat nekyla pareiga kiekvienam pirkėjui perduoti visus konstrukcinius brėžinius. Atsisakymas atiduoti visą techninę bylą pats savaime neįrodo, kad dokumentacijos nėra.

Tačiau importuotojas turi iš anksto užsitikrinti galimybę pateikti ją kompetentingai institucijai. Ne tik gavęs oficialų prašymą pradėti svarstyti, ar gamykla apskritai atsakys. „Dokumentacija yra pas gamintoją“ gali būti teisinga informacija. „Nežinome, ar gamintojas ją mums duos“ nėra dokumentacijos prieinamumo užtikrinimas.

Įgaliotasis atstovas neperima atsakomybės už projektą

Kitas aiškinimas skamba taip: „Už atitiktį atsako mūsų įgaliotasis atstovas.“ Reikia patikrinti, ką iš tikrųjų apima jo įgaliojimas.

Reglamentas aiškiai neleidžia įgaliotajam atstovui perimti gamintojo pareigos užtikrinti tinkamą mašinos projektavimą ir gamybą bei pareigos parengti techninę dokumentaciją. Šios pareigos lieka gamintojui. Gamintojas gali naudotis specialistų paslaugomis, tačiau vien įgaliojimu atsakomybės už projektą neperkelia.

Įgaliotasis atstovas turi konkrečias užduotis: be kita ko, saugoti dokumentaciją ir deklaraciją rinkos priežiūros institucijoms, teikti reikalaujamą informaciją ir bendradarbiauti šalinant riziką. Jis gali atlikti kitus veiksmus, jeigu juos leidžia taikoma procedūra ir suteiktas įgaliojimas.

Jis nėra nei dekoratyvus adresas deklaracijoje, nei atsarginis gamintojas visiems atvejams. Jo paskyrimas taip pat nepanaikina importuotojo pareigų.

Kataloge – gamintojas. Paklausus apie atitiktį – tik tarpininkas

Pasitaiko situacijų, kai importuotojui iš tikrųjų pradedamos taikyti gamintojo pareigos. Tarkime, jis užsako mašiną Kinijoje ir pateikia ją rinkai savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą. Produktą parduoda kaip nuosavą, bet paklaustas apie dokumentus slepiasi už užsienio gamyklos.

Reglamentas gamintojo pareigų nesieja su tuo, kas asmeniškai suvirino rėmą. 17 straipsnyje numatyta, kad importuotojas ar platintojas laikomas gamintoju, jeigu produktą pateikia rinkai savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą.

Gamintojo pareigos taip pat gali būti taikomos pakeitus jau rinkai pateiktą produktą taip, kad pakeitimas galėtų paveikti jo atitiktį reikalavimams. Šis atvejis neapsiriboja vien esminiu pakeitimu, kuris atskirai reglamentuojamas 18 straipsnyje.

Kita vertus, vien privalomų importuotojo duomenų nurodymas dar nereiškia, kad mašina pateikiama jo prekės ženklu. Užrašas „importuotojas“ ir produkto pristatymas kaip nuosavo yra skirtingos situacijos.

Todėl tikrinant deklaraciją tiekėjo vaidmenį būtina palyginti su pasiūlymu, instrukcija ir mašinos ženklinimu. Turi būti aišku, kas yra gamintojas, kas veikia jo įgaliojimu ir kokias pareigas vykdo importuotojas.

Nuosavas prekės ženklas nesibaigia lipduku. Gamintojo pareigoms nereikia nuosavos gamyklos.

7. „Mašina praėjo muitinį įforminimą.“ Tai nėra atitikties vertinimo rezultatas

Tarkime, pirkėjas nurodo konkretų neatitikimą: sertifikatas išduotas kitam modeliui. Paprašius paaiškinimo, tiekėjas atsiunčia muitinio įforminimo dokumentą ir pareiškia: „Jeigu dokumentai būtų netinkami, muitinė mašinos nebūtų praleidusi.“

Klausimas buvo apie sertifikato apimtį. Atsakymas – apie krovinio judėjimą per sieną. Pardavėjas neatitikimo nepaaiškino. Jis tik bando uždengti jį institucijos autoritetu.

Teisės aktas sako tiesiai: muitinis įforminimas nėra atitikties įrodymas

Reglamento (ES) 2019/1020 27 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad išleidimas į laisvą apyvartą nelaikomas atitikties Sąjungos teisei įrodymu. Kalbama apie išleidimą į laisvą apyvartą pagal muitinės procedūrą, o ne apie mašinos projekto patvirtinimą, apsaugų veiksmingumo įrodymą ar patvirtinimą, kad deklaraciją iš tikrųjų išdavė joje nurodytas gamintojas.

Tai nereiškia, kad pasienyje tik skaičiuojami mokesčiai. Teisės aktuose numatytos rizikos analize pagrįstos gaminių kontrolės. Reikalaujamų dokumentų nebuvimas arba pagrįstos abejonės dėl jų autentiškumo, tikslumo ar išsamumo gali būti pagrindas sustabdyti išleidimą į laisvą apyvartą.

Tačiau pasienio kontrolė nėra visas atitikties vertinimas, kurį už gamintoją būtų atliekama kiekvienai importuojamai mašinai. Tai, kad krovinys nesulaikytas, neleidžia deklaracijoje prirašyti: „Patikrinta ir patvirtinta muitinės.“

Muitinė išleido krovinį. Ji nepatvirtino mašinos konstrukcijos.

Net ankstesnis sulaikymas muitinio įforminimo nepaverčia sertifikavimu

Reglamente numatyta ir situacija, kai sustabdžius išleidimą produktas vėliau išleidžiamas, nes rinkos priežiūros institucijos per keturias darbo dienas nepaprašo išlaikyti sustabdymo, jeigu įvykdyti kiti išleidimo reikalavimai ir formalumai.

Taigi išleidimą gali lemti procedūros eiga, o ne visų mašinos savybių patvirtinimas. Tai neįteisina galimos neatitikties. Todėl teiginys „pirmiausia sulaikė, paskui praleido, vadinasi, viską patikrino“ taip pat reikalauja nustatyti, kas buvo tikrinama ir koks sprendimas priimtas.

Keturios dienos kalendoriuje nėra keturios dienos mašinos bandymų.

Muitinio įforminimo dokumentas neatsako į klausimą apie trūkstamą apsaugą

Grįžkime prie pirkėjo, pastebėjusio, kad sertifikate nurodytas kitas modelis. Muitinio įforminimo dokumentas šio skirtumo nepaaiškina. Jis taip pat nepatvirtina įgaliojimo pasirašyti deklaraciją ar to, kad pristatyta konfigūracija pateko į tinkamo vertinimo apimtį.

Jeigu pardavėjas žino problemą, bet sąmoningai pateikia muitinį įforminimą kaip įrodymą, kad problemos nėra, jis klaidina pirkėją dėl oficialios procedūros reikšmės. Tai ne papildomas techninis argumentas. Tai bandymas užbaigti nepatogų pokalbį.

Atsakymas turėtų būti konkretus: „Muitinio įforminimo patvirtinimas nepaaiškina dokumento ir tiekiamos mašinos neatitikimo. Prašome pateikti tinkamą modelį ir konfigūraciją apimantį dokumentą bei patvirtinti jo apimtį pas rengėją.“

Taip pat elgiamės aptikę pačios mašinos trūkumų. Jeigu žmogus gali pasiekti pavojingą judesį, reikia įvertinti apsaugos sprendimą. Muitinės dokumentas nepakeičia sustojimo laiko matavimo ar blokavimo įtaiso veikimo patikros.

Deklaracijos autentiškumo patvirtinimas ir mašinos saugos patikra taip pat yra skirtingos užduotys. Galima nustatyti tikrąjį dokumento rengėją ir vis tiek rasti reikalavimų neatitinkantį techninį sprendimą.

Muitinis įforminimas nepanaikina importuotojo pareigų, jeigu neatitiktis nustatoma mašiną jau pateikus rinkai. Ceche stovinčiam gaminiui vis tiek gali reikėti taisomųjų veiksmų.

Institucija išleido prekę. Ji neatleido gamintojo ir importuotojo nuo jų pareigų.

8. Kaip praktiškai patikrinti ES atitikties deklaraciją ir ką daryti su rezultatu?

Po dokumentų patikros turi likti daugiau nei sakinys „tiekėjas viską paaiškino“. Ką paaiškino? Kurį neatitikimą? Kokiu įrodymu pagrindė atsakymą?

Jeigu po pokalbio vis dar neaišku, ar sertifikatas apima pristatytą mašiną, klausimas neišspręstas. Jis tik aptartas. Skirtumas esminis, ypač kai priėmimo protokole abi būsenos pažymimos tuo pačiu „gerai“.

Penki dalykai, kuriuos būtina nustatyti per patikrą

Toliau pateikta schema padeda organizuoti patikrą. Ji nepakeičia mašinos techninio vertinimo ir negarantuoja, kad bus nustatytas kiekvienas klastojimo atvejis.

Tikslas nėra surinkti penkis patikinimus. Reikia penkių nustatytų faktų, kuriuos vėliau galima atkurti.

Kreipiantis į gamintoją verta klausti apie konkretų dokumentą: „Ar patvirtinate, kad pridėta deklaracija parengta jūsų arba jūsų įgalioto asmens ir taikoma mašinai, kurios modelis, identifikavimo numeris bei konfigūracija nurodyti užklausoje? Taip pat prašome patvirtinti vaidmenį, kuriuo dokumente nurodyta jūsų įmonė.“

Notifikuotajai įstaigai teikiama atskira užklausa apie jos dokumento autentiškumą ir apimtį. Nereikia tikėtis, kad ji už gamintoją patvirtins jo deklaraciją.

Ne kiekvieną problemą pataiso naujas PDF failas

Patikros rezultatas turi būti įvardytas pagal tai, kas iš tikrųjų nustatyta. Patvirtintą dokumento klaidą turi ištaisyti tinkamas subjektas, o pataisyta versija turi būti patikrinta. Svetimos pasirašytos deklaracijos duomenų patys neredaguojame vien tam, kad jie sutaptų su vardine lentele.

Netinkamai parengta deklaracija yra formalioji neatitiktis, kurią reikia pašalinti. Ji savaime dar neįrodo klastojimo. Neišaiškintas neatitikimas lieka neišaiškintas. Jeigu sertifikato apimtis nepatvirtinta, taip ir rašome. Atsakymo nebuvimas automatiškai neįrodo apgaulės, bet taip pat nepatvirtina atitikties. Artėjanti paleidimo data trūkstamos informacijos nesukuria.

Patvirtinus svetimų duomenų panaudojimą ar dokumento pakeitimą būtina išsiaiškinti jo kilmę, tikruosius vaidmenis ir deklaruojamos atitikties pagrindą. Negalima tiesiog priimti kitos versijos nepaklausus, kodėl ankstesnėje buvo neteisinga informacija.

„Atsiuntėme ne tą failą.“ Galbūt. Tačiau dar reikia nustatyti, ar netinkamas buvo tik failas, ar ir patikinimas, kuriuo mašina parduota.

Jeigu problema susijusi su konstrukcija, apsaugomis ar neatlikta procedūra, vien deklaracijos pataisymas jos nepašalins. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes gali reikėti techninių veiksmų, papildomo vertinimo, ekonominės veiklos vykdytojų taisomųjų priemonių ir kompetentingų institucijų informavimo.

Pataisyta deklaracija gali ištaisyti deklaracijos klaidą. Ji nesumontuos apsaugos, kurios ant mašinos nėra.

Išsaugokite ir dokumentą, kurį tiekėjas liepė ištrinti

Pirkimo byloje verta saugoti visas gautas deklaracijų ir sertifikatų versijas, ženklinimo nuotraukas, korespondenciją ir rengėjų patvirtinimus. Prie kiekvienos išvados įrašykite, kas ją patvirtino, kada tai padarė ir kuriai mašinos versijai patvirtinimas taikomas.

Ne tam, kad sukurtumėte dar vieną segtuvą. Tam, kad pakeitus failą liktų aišku, kas ir kodėl buvo pakeista.

Patikros rezultatas gali skambėti taip: „Gamintojas ir deklaracijos kilmė patvirtinti. Nepatvirtinta, kad pristatyta konfigūracija patenka į sertifikato apimtį. Reikalingas rengėjo paaiškinimas.“ Tai daug naudingiau už įrašą „dokumentai patikrinti“. Jis parodo atlikto darbo ribas ir neišspręstus klausimus.

Nauja dokumento versija neturi ištrinti jo tikrinimo istorijos, ypač kai ankstesne versija buvo grindžiama atitiktis prieš sudarant sutartį.

Perkate ne dokumentą. Perkate mašiną

ES atitikties deklaracija turi parodyti realią atsakomybę už konkretų gaminį. Jos patikra nėra įtikinamiausio logotipo, ilgiausio standartų sąrašo ar europietiškiausiai skambančio adreso pasirinkimas.

Ne kiekvienas trūkumas reiškia apgaulę. Tačiau sąmoningas pažymos pateikimas kaip privalomo sertifikavimo, svetimų duomenų naudojimas ar patikinimas apie dokumento neapimamą konfigūraciją netampa nekalta klaida vien todėl, kad mašina pasiekė cechą.

Patikra turi nustatyti, kas, kokiai mašinai ir kokiu pagrindu deklaruoja atitiktį. Ten, kur baigiasi patvirtinta informacija, reikia palikti atvirą klausimą, o ne pačiam parašyti atsakymą už tiekėją.

Perkate ne deklaracijos failą. Perkate mašiną. Dokumentai turi patvirtinti jos atitiktį, o ne veiksmingai nukreipti nuo jos dėmesį.

Šaltiniai ir teisinis pagrindas

Reglamentas (ES) 2023/1230 dėl mašinų – tekstas EUR-Lex. 1–6 ir 8 dalių pagrindas: 3, 10, 12–13 ir 17–18 straipsniai dėl subjektų vaidmenų bei pareigų; 21–22 straipsniai ir V priedas dėl deklaracijų; 25 straipsnis ir VII–VIII priedai dėl ES tipo tyrimo ir atitikties tipui; 32–36 straipsniai dėl subrangos, akreditavimo ir notifikavimo apimties; 46 straipsnis dėl formaliosios neatitikties; 52 ir 54 straipsniai dėl pereinamųjų nuostatų bei taikymo terminų. Techninė dokumentacija nustatyta IV priede.

Reglamento aptarimas susijęs su sistema, iš esmės taikoma nuo 2027 m. sausio 20 d. Tai nereiškia, kad ankstesnės direktyvos režimą galima pakeisti vien perrašius senesnės deklaracijos antraštę.

Reglamentas (ES) 2019/1020 – tekstas EUR-Lex. Įžangos ir 7 dalies pagrindas: 25 straipsnio 3 dalis dėl rizikos analize grindžiamos kontrolės; 26 straipsnis dėl išleidimo į laisvą apyvartą sustabdymo; 27 straipsnis dėl išleidimo sąlygų, keturių darbo dienų termino ir nuostatos, kad išleidimas pagal muitinės procedūrą nėra atitikties Sąjungos teisei įrodymas.

Europos Komisijos 2022 m. „Mėlynasis vadovas“. Aiškinamoji medžiaga, ypač 3.1 skirsnis dėl gamintojo ir gamybos užsakymo, 2.9.2 skirsnis dėl EEE ir 2.9.4 skirsnis dėl atskirų susitarimų su Turkija. Vadovas nepakeičia konkrečiai mašinai taikomų teisės aktų.

Europos Komisijos puslapis „Machinery“, skiltis „Unregulated certificates warning“. Įžangoje, 1 ir 4 dalyse naudotas įspėjimas, kad savanoriškų pažymų negalima painioti su teisės aktuose numatytu sertifikavimu, kurį tinkamoje srityje atlieka notifikuotoji įstaiga.

Europos Komisijos informacija apie notifikuotąsias įstaigas ir NANDO sistema „Single Market Compliance Space“. 4 dalies šaltiniai, skirti įstaigai ir jos užduotims pagal konkretų teisės aktą, gaminį bei procedūrą identifikuoti. Notifikavimo patikrą būtina atskirti nuo konkretaus dokumento autentiškumo patvirtinimo pas rengėją.

Ente Certificazione Macchine pranešimas „Official communication: false EC Declaration of Conformity“, paskelbtas 2023 m. vasario 16 d. Tai 2 dalyje aprašyto viešo atvejo šaltinis: įspėjimas dėl hidraulinio metalo ryšulių preso TCM-XB315 deklaracijos ir paneigimas, kad subjektas atliko „Technical File Representative“ vaidmenį. Tai istorinis EB deklaracijos atvejis, atskiras nuo autoriaus praktikoje nustatyto Italijos gamintojo duomenų panaudojimo.

TÜV Rheinland „Warning List“. 3 dalies atvejo šaltinis: įrašas apie oro kompresorių, dokumentą AK 50352718 001 ir pakeistą įmonės pavadinimą. Rengėjas pažeidėją nurodo kaip nežinomą. Vien pakeistame dokumente įrašytas įmonės pavadinimas nėra pagrindas teigti, kad ši įmonė klastojo dokumentą.

EFTA informacija „EEA & Relations with the EU“ ir Reglamento 2023/1230 kortelė EEA-Lex. 5 dalies šaltiniai dėl Europos ekonominės erdvės sudėties, teisės aktų įtraukimo į EEE susitarimą mechanizmo ir konkretaus akto statuso tikrinimo.

Europos Komisijos informacija apie „Green Line Regulation“. 5 dalies šaltinis dėl Kipro statuso ir ES teisės taikymo sustabdymo teritorijose, kurių Kipro Respublikos vyriausybė veiksmingai nekontroliuoja.

Pavyzdžių pobūdis. Italijos gamintojo duomenų panaudojimo atvejis ir pastabos apie perkant bei atliekant muitinį įforminimą pateikiamus dokumentus kyla iš autoriaus praktikos. Pažymų analizė susijusi su jų turiniu ir pateikimu pirkėjui, o ne kiekvienos konkrečios kopijos autentiškumo patvirtinimu. Kiti scenarijai yra modeliniai pavyzdžiai, išskyrus atvejus, kuriuose aiškiai nurodytas viešas dokumento rengėjo pranešimas.

Siūlomi klausimai, lentelės ir patikros rezultatų registravimo būdas yra praktinis patikros organizavimo metodas, o ne teisės aktuose nustatyta oficiali forma.