Techninės apsaugos priemonės mašinose pernelyg dažnai pradedamos projektuoti nuo svetimos atitikties deklaracijos. Randama panaši mašina, nukopijuojamas standartų sąrašas, pridedamas ISO 12100, keli B tipo standartai ir tinkamai skambantis C tipo standartas. Dokumentas atrodo solidžiai. Tačiau pati mašina nuo to netampa nė kiek saugesnė.
Kol rizikos vertinimas nebaigtas, dar nežinome, kaip operatorius šalins strigtis, ar galės pasiekti pavojingą zoną virš apsaugo, kiek truks sustojimas ir ar žmogus neliks aptvertoje zonoje. Todėl klausimas „kokius standartus įrašysime į deklaraciją?“ šiame etape yra tiesiog per ankstyvas.
Nurodydamas standartą be jokių išlygų, gamintojas pareiškia ne tai, kad žino jo numerį. Jis pareiškia, kad pritaikė aktualias nuostatas, įvykdė reikalavimus ir gali tai įrodyti skaičiavimais, brėžiniais, bandymų protokolais bei rizikos vertinimu. Jei tokio atsekamumo nėra, standartų sąrašas tampa ne įrodymu, o sunkiai apginamų techninių pažadų rinkiniu.
Techninės apsaugos priemonės mašinose po pirmojo rizikos mažinimo žingsnio
Mašina vis tiek turi atlikti savo funkciją. Presas turi sukurti jėgą, pjovimo įrenginys – pjauti, robotas – judėti, o volai – įtraukti medžiagą. Pašalinus visas šias savybes, kartu su pavojumi būtų pašalinta ir pati technologinė paskirtis.
Pirmiausia pagal ISO 12100 reikia išnaudoti iš prigimties saugaus projektavimo galimybes: pakeisti geometriją, sumažinti energiją, perkelti reguliavimo vietą, automatizuoti pavojingą užduotį arba apskritai panaikinti žmogaus poreikį patekti į pavojingą zoną. Užšaldytas trimatis modelis nėra įrodymas, kad šis darbas atliktas. Lygiai taip pat argumentas „gamyba jau pradėta“ nėra techninis pagrindimas.
Antrasis rizikos mažinimo žingsnis prasideda tada, kai pavojus išlieka, o tolesnis konstrukcinis mažinimas nėra praktiškai įgyvendinamas arba panaikintų mašinos funkciją. Tuomet reikia neleisti žmogui patekti į pavojų arba nutraukti pavojingą procesą dar iki galimos žalos.
Čia klausimai tampa konkretūs:
- ar įprasto darbo metu žmogui apskritai reikia prieigos;
- ar prieiga reikalinga kiekvieno ciklo metu, ar tik valant ir derinant;
- kiek laiko po išjungimo išlieka pavojingas judėjimas ar slėgis;
- ar mašina gali išmesti ruošinį, skystį arba daleles;
- ar už apsauginio įtaiso gali likti nepastebėtas žmogus;
- kaip bus šalinamos strigtys ir izoliuojami energijos šaltiniai.
Nuo atsakymų priklauso priemonė. Stacionarus apsaugas tinka ten, kur reguliarios prieigos nereikia. Dažnai nuimamas apsaugas greitai tampa kliūtimi ir paskata jo nebegrąžinti. Tokiu atveju gali reikėti judamojo blokuojamojo apsaugo. Jei pavojus neišnyksta iki žmogui pasiekiant zoną, vien blokavimo nepakaks – apsaugą teks užrakinti iki saugios būsenos pasiekimo.
Šviesos užuolaida gali aptikti žmogų ir inicijuoti sustabdymą, tačiau ji nesulaikys išmesto ruošinio, skysčio purslų ar dulkių. Fizinis apsaugas sulaikys dalį šių poveikių, bet netinkamai suprojektuotas gali trukdyti reguliavimui ir skatinti blokavimo įtaiso apėjimą. Universaliai „geros apsaugos“ nėra. Yra tik konkrečiai užduočiai ir konkrečiam pavojui tinkamas sprendinys.
Vienas apsaugas nereiškia vieno standarto
Brėžinyje matomos vienos skaidrios durys, todėl deklaracijoje atsiranda EN ISO 14120. Ar klausimas išspręstas? Ne. Kol kas tik pasirinktas vienas konstrukcinio sprendinio elementas.
Pirmiausia reikia patikrinti patį apsaugą: jo medžiagą, tvirtinimą, atsparumą smūgiui, galimybę sulaikyti išmetamą dalį ir naujas gniuždymo vietas ties vyriais. Šiuos klausimus apima EN ISO 14120. Tačiau net tvirtos durys neapsaugos, jeigu žmogus gali pasiekti pavojingą zoną virš jų, po apatiniu kraštu arba per angą. Tam taikomos saugos atstumų nuostatos, įskaitant EN ISO 13857.
Toliau tenka spręsti, kas turi įvykti atidarius duris. Ar pavojingas judėjimas sustos anksčiau, nei žmogus jį pasieks? Jei ne, reikalingas apsaugo užrakinimas. Blokavimo ir užrakinimo principus, taip pat apsaugą nuo pagrįstai numanomo apėjimo nagrinėja EN ISO 14119.
Jutiklis prie durų pats mašinos nesustabdo. Jo signalą turi priimti su sauga susijusi valdymo sistemos dalis, tinkamai apdoroti ir per vykdymo elementus pasiekti saugią būseną. Todėl reikalaujamas eksploatacinių savybių lygis PLr arba saugos vientisumo lygis SIL priskiriamas visai saugos funkcijai, o ne vien durų jutikliui.
| Sprendžiamas klausimas | Techninis pagrindas | Ką reikia patvirtinti |
|---|---|---|
| Apsaugo konstrukcija ir stiprumas | EN ISO 14120 | Medžiagą, tvirtinimą, atsparumą apkrovoms ir tai, kad nesukurti nauji pavojai |
| Pavojingos zonos pasiekiamumas | EN ISO 13857 | Aukštį, atstumus, angų matmenis ir galimybę pasiekti virš, po ar šalia apsaugo |
| Blokavimas arba užrakinimas | EN ISO 14119 | Pavojaus išnykimo laiką, prieigos laiką, užrakto veikimą ir atsparumą apėjimui |
| Saugos funkcijos įgyvendinimas | EN ISO 13849-1 arba EN IEC 62061 | PLr arba SIL, architektūrą, diagnostiką ir visos funkcijos pasiektas savybes |
| Saugos funkcijos validavimas | EN ISO 13849-2 arba EN IEC 62061 nuostatos | Elgseną įprastomis sąlygomis ir numatytų gedimų metu |
| Netikėto paleidimo prevencija | EN ISO 14118 ir, kai taikoma, EN 60204-1 | Kad uždarius apsaugą ar grįžus energijai judėjimas savaime neatsinaujintų |
Ši lentelė nėra paruoštas sąrašas deklaracijai. Dvi panašios durys gali reikalauti visiškai skirtingų sprendinių. Vienoje mašinoje judėjimas sustos beveik akimirksniu, kitoje smagratis suksis dar kelias sekundes. Vienur apsaugas tik ribos prieigą, kitur jis dar turės atlaikyti išmetamo ruošinio smūgį.
C tipo standartas nepakeičia rizikos vertinimo
C tipo standartas patrauklus tuo, kad jo pavadinime dažnai nurodyta konkreti mašinų kategorija: presai, tekinimo staklės, pakavimo mašinos ar mobiliosios kėlimo platformos. Tačiau pavadinimas dar nepatvirtina taikymo srities.
Toks standartas apima apibrėžtą mašinų kategoriją ir jame nurodytus reikšmingus pavojus, pavojingąsias situacijas bei įvykius. Jis gali nustatyti konkrečią apsaugos priemonę, saugos funkciją, PLr, SIL ar bandymo metodą. Kai jo reikalavimai skiriasi nuo A arba B tipo standartų, į taikymo sritį patenkančiai mašinai pirmenybė teikiama C tipo standarto nuostatoms – bet tik konkretaus skirtumo ribose.
Reikia patikrinti, ar standartas apima papildomą įrangą, netipinį naudojimą, integravimą į liniją ir realias žmogaus užduotis. Pavojams, kurie neįtraukti arba aiškiai neapimami, gamintojas vis tiek privalo atlikti rizikos vertinimą pagal ISO 12100.
C tipo standartas taip pat nepanaikina B tipo standartų. Dažnai jis tiesiog nurodo, kokį apsaugą ar funkciją reikia naudoti, o konstrukcijos, blokavimo, valdymo sistemos ir validavimo detales palieka atitinkamiems B tipo standartams.
EN 280 pavyzdys: nėra vieno PL visai mašinai
Mobiliųjų kėlimo platformų standartų šeima gerai parodo, kodėl vienas bendras PL visai mašinai yra klaidinanti santrumpa. Skirtingoms funkcijoms nustatomi skirtingi reikalavimai, nes skiriasi gedimo pasekmės. Platformos lygio palaikymo praradimas gali sukelti kitokį įvykį nei vartelių blokavimo gedimas, todėl vertinama ne abstrakti „mašinos sauga“, o konkreti funkcija.
EN ISO 13849-1 pateikia metodą su sauga susijusioms valdymo sistemos dalims projektuoti. Jis nepasirenka, kokių funkcijų konkrečiai mašinai reikia ir kokį PLr joms priskirti. Tai turi pagrįsti C tipo standartas arba rizikos vertinimas.
Atitikties prezumpcija: deklaracija jos nesukuria
Atitikties prezumpcija atsiranda ne tada, kai standarto numeris įrašomas į deklaraciją. Ji siejama su faktiniu darniojo standarto arba taikomos jo dalies įgyvendinimu, kai nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal tinkamą teisės aktą. Be to, prezumpcija apima tik tuos esminius reikalavimus, kuriuos standartas iš tiesų apima.
Pagal Direktyvos 2006/42/EB 7 straipsnio 2 dalį šis principas taikomas mašinoms, kurioms galioja direktyvos režimas. Reglamento (ES) 2023/1230 20 straipsnyje aiškiai kalbama ir apie taikomas standartų dalis. Reglamentas bendrai pradedamas taikyti 2027 m. sausio 20 d., todėl pereinamuoju laikotarpiu ypač svarbu nesumaišyti teisinių pagrindų.
Naujausias leidimas nebūtinai yra darnusis
Prieš nurodant standartą būtina patikrinti tikslų leidimą, paskelbimo teisės aktą, galimus apribojimus ir standarto ZA priede nurodytą esminių reikalavimų aprėptį. Techniškai naujas dokumentas gali būti labai naudingas, tačiau dar nesuteikti atitikties prezumpcijos pagal konkretų teisės aktą.
Jei standartas taikytas tik iš dalies, tai turi būti aiškiai nurodyta. Dalinis taikymas yra galimas. Nepriimtina tik pateikti jį kaip visišką atitiktį.
| Klausimas | Direktyva 2006/42/EB | Reglamentas (ES) 2023/1230 |
|---|---|---|
| Teisinio režimo taikymas | Bendrai taikomas iki 2027 m. sausio 19 d. | Bendrai taikomas nuo 2027 m. sausio 20 d. |
| Prezumpcijos šaltinis | Faktinė atitiktis paskelbtam darniajam standartui | Faktinė atitiktis paskelbtam darniajam standartui arba jo daliai |
| Prezumpcijos ribos | Tik standarto apimami esminiai reikalavimai | Tik standarto ar taikytos jo dalies apimami esminiai reikalavimai |
| Dalinis taikymas | Taikymo ribas būtina aiškiai apibrėžti | Taikytos dalys turi būti aiškiai nurodytos |
| Gamintojo atsakomybė | Deklaracija patvirtina atliktą atitikties vertinimą | Parengdamas deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę už mašinos atitiktį |
Pavojingiausia praktika – perimti deklaraciją iš „beveik tokios pačios“ mašinos. Panaši išvaizda nereiškia tų pačių pavojų. Toks pats apsaugas nereiškia tokio pat prieigos dažnio, sustojimo laiko ar PLr.
Kiekvienam įrašytam standartui reikia atsakyti į tris klausimus: iš kokio pavojaus ar esminio reikalavimo jis kilo, kuriame techniniame sprendinyje jo nuostatos įgyvendintos ir koks dokumentas ar bandymas tai įrodo. Jei atsakymo nėra, numeris yra dekoracija, o ne atitikties įrodymas.
B tipo standartai sudaro ryšių tinklą, o ne pirkinių sąrašą
Vienas blokuojamasis apsaugas gali būti susijęs su fiziniu atskyrimu, saugos atstumais, blokavimu, užrakinimu, saugos funkcijos patikimumu, netikėto paleidimo prevencija ir energijos izoliavimu. Tai nėra perteklinis standartų kiekis. Tai vienas realus sprendinys, išskaidytas į atskiras technines problemas.
| Techninė problema arba priemonė | Tipiniai B tipo standartai | Reglamentas, III priedas | Direktyva, I priedas | Tipinis įrodymas techninėje dokumentacijoje |
|---|---|---|---|---|
| Stacionarus arba judamasis apsaugas | EN ISO 14120, EN ISO 13857 | 1.3.7, 1.3.8, 1.4.1, 1.4.2 | 1.3.7, 1.3.8, 1.4.1, 1.4.2 | Brėžiniai, tvirtinimo duomenys, angų ir atstumų matavimai, stiprumo pagrindimas |
| Blokuojamasis apsaugas su užrakinimu | EN ISO 14119, EN ISO 14120, EN ISO 13849-1 ir -2 arba EN IEC 62061 | 1.2.1, 1.2.3, 1.4.1, 1.4.2.2 | 1.2.1, 1.2.3, 1.4.1, 1.4.2.2 | Funkcijos aprašas, pavojaus išnykimo ir prieigos laikas, PLr arba SIL ir validavimo protokolas |
| Šviesos užuolaida ar lazerinis skaitytuvas | EN ISO 13855, EN IEC 61496 serija, EN ISO 13849-1 ir -2 arba EN IEC 62061 | 1.2.1, 1.2.3, 1.3.7, 1.3.8, 1.4.1, 1.4.3 | 1.2.1, 1.2.3, 1.3.7, 1.3.8, 1.4.1, 1.4.3 | Skiriamoji geba, apsauginis laukas, sustojimo laikas, minimalus atstumas ir apėjimo bandymai |
| Netikėto paleidimo prevencija ir energijos atjungimas | EN ISO 14118, EN 60204-1 ir, atsižvelgiant į energiją, EN ISO 4413 arba EN ISO 4414 | 1.2.3, 1.2.6, 1.6.3, 1.6.4 | 1.2.3, 1.2.6, 1.6.3, 1.6.4 | Energijos šaltinių schema, užrakinimo būdas, sukauptos energijos pašalinimo ir paleidimo bandymai |
| Avarinio stabdymo funkcija | EN ISO 13850, EN 60204-1, EN ISO 13849-1 arba EN IEC 62061 | 1.2.1, 1.2.4.3 | 1.2.1, 1.2.4.3 | Veikimo sritis, sustabdymo kategorija, komandos pirmumas, atblokavimo būdas, savaiminio pakartotinio paleidimo nebuvimas ir funkcinio bandymo rezultatas |
| Valdymo sistemos įgyvendinama saugos funkcija | EN ISO 13849-1 ir -2 arba EN IEC 62061 | 1.2.1 ir įgyvendinamai funkcijai taikomas reikalavimas; tam tikrais atvejais taip pat 1.1.9 | 1.2.1 ir įgyvendinamai funkcijai taikomas reikalavimas | Funkcijos specifikacija, PLr arba reikalaujamas SIL, architektūra, patikimumo duomenys, bendrosios priežasties gedimai, programinė įranga, skaičiavimai ir validavimas |
| Nuolatinės prieigos prie aptarnavimo ir techninės priežiūros vietų priemonės | EN ISO 14122 serija | 1.5.15, 1.6.2 | 1.5.15, 1.6.2 | Prieigos priemonės pasirinkimo pagrindimas, matmenys, apkrovos, neslidūs paviršiai, apsauga nuo kritimo ir galimybė saugiai atlikti užduotį |
Šią lentelę reikia skaityti kaip klausimų žemėlapį, o ne kaip automatiškai į deklaraciją perkeltiną sąrašą. Tiksli teisinė aprėptis tikrinama konkretaus standarto leidimo ZA priede ir Europos Komisijos paskelbtoje nuorodoje.
Atitinkantis komponentas dar nepatvirtina mašinos saugos funkcijos
Šviesos užuolaida turi deklaraciją, saugos valdiklis – tinkamus parametrus, o kontaktoriai – skaičiavimams reikalingus duomenis. Ar saugos funkcija jau įrodyta? Dar ne.
Visa funkcija apima nenutrūkstamą grandinę: žmogaus aptikimą, signalo apdorojimą, vykdymo elementų suveikimą, pavojaus išnykimą ir kontroliuojamą pakartotinį paleidimą. Viena klaida bet kurioje grandyje gali panaikinti praktinę visų komponentų sertifikatų vertę.
Prieš skaičiuojant PL būtina aiškiai aprašyti:
- kokį įvykį funkcija turi aptikti;
- kurie pavojingi judesiai ar energijos šaltiniai turi būti valdomi;
- kokia yra saugi būsena;
- koks didžiausias leistinas reakcijos laikas;
- kuriuose darbo režimuose funkcija turi veikti;
- kaip sistema elgsis gedimo, energijos dingimo ir atkūrimo metu;
- kokiomis sąlygomis leidžiamas atkūrimas ir naujas paleidimas.
PLr taikomas funkcijai, o ne visai mašinai
Valdiklis, galintis vykdyti PL e lygio funkcijas, automatiškai nepaverčia visos grandinės PL e sistema. Rezultatą lemia įvesties įtaisai, loginė dalis, vykdymo elementai, architektūra, diagnostikos aprėptis, bendrosios priežasties gedimai, programinė įranga ir integravimo būdas.
Net puikus valdiklis nepadės, jei įvesties gedimas neaptinkamas, abu kanalai gali sugesti dėl tos pačios priežasties, kontaktorius nestebimas, vienas darbo režimas apeina funkciją arba atkūrimo mygtukas įrengtas taip, kad žmogus gali likti pavojingoje zonoje.
Pasiektas PL taip pat nepatvirtina apsaugo stiprumo, šviesos užuolaidos atstumo, realaus sustojimo laiko ar apsaugos nuo skaitmeninio įsikišimo. Funkcinės saugos skaičiavimas atsako į svarbų, bet tik vieną klausimų rinkinį.
Techninės apsaugos priemonės mašinose patvirtinamos bandymu
Skaičiavimo ataskaita gali patvirtinti architektūrą ir teorinį PL. Ji neatidarys durų, nepertrauks šviesos pluošto, neišmatuos realaus sustojimo ir nepatikrins visų darbo režimų. Todėl validavimas apima ir analizę, ir bandymus.
Jei bandymo rezultatas paneigia projekto prielaidą, taisomas projektas, o ne protokolas. Bandymas nėra procedūra projektuotojo teisumui patvirtinti. Jis turi parodyti, kaip iš tiesų veikia mašina.
| Priemonė arba funkcija | Ką tikrinti | Tipinis įrodymas | Kada kartoti |
|---|---|---|---|
| Stacionarus arba judamasis apsaugas | Tvirtinimą, stiprumą, angas, pasiekiamumą ir naujas gniuždymo vietas | Apžiūros, matavimų ir stiprumo bandymų protokolas | Pakeitus konstrukciją, vietą, tvirtinimą ar mašinos aplinką |
| Blokuojamasis apsaugas su užrakinimu | Visų reikalingų judesių sustabdymą, užrakto atleidimą, atkūrimą ir darbo režimus | Funkcinių bandymų bei saugos funkcijos validavimo ataskaita | Pakeitus jutiklį, užraktą, programą, pavarą, stabdį ar režimus |
| Šviesos užuolaida arba skaitytuvas | Prieigos kryptis, apėjimą, žmogaus buvimą už lauko, visą sustojimo laiką ir atstumą | Atstumo skaičiavimas, sustojimo matavimas ir apsauginio lauko bandymai | Pakeitus saugos parametrus, programą, apkrovą, stabdymą ar įtaiso vietą |
| Avarinis stabdymas | Veikimo zoną, komandos pirmenybę, sustabdymo būdą ir elgseną po atleidimo | Kiekvieno įtaiso bandymai visuose aktualiuose režimuose | Pakeitus valdymą, mašinos zonas arba sujungus ją su kita mašina |
| Energijos atjungimas | Visus energijos tipus, užrakinimą, sukauptos energijos pašalinimą ir paleidimo prevenciją | Atjungimo bandymas, energijos schema ir būsenos be energijos patikra | Pakeitus elektros, pneumatikos, hidraulikos ar mechaninę sistemą |
| Valdymo sistemos saugos funkcija | Reakciją į signalus ir gedimus, diagnostiką, programą, vykdymo elementus bei saugią būseną | Analizė, PL arba SIL skaičiavimai ir gatavos mašinos bandymai | Po kiekvieno funkcijai įtakos galinčio turėti pakeitimo |
Reikia matuoti visos sistemos sustojimo laiką
Šviesos užuolaidos dokumentacijoje nurodytas reakcijos laikas nėra visas mašinos sustojimo laikas. Reikia įtraukti apsauginio įtaiso, loginės sistemos, ryšio, vykdymo elementų, pavaros ir mechanikos reakciją. Rezultatui gali turėti įtakos apkrova, temperatūra, vožtuvų persijungimas, stabdžio nusidėvėjimas ir parametrų pakeitimai.
Pagal EN ISO 13855 minimalus atstumas siejamas su visu sistemos sustojimo laiku:
S = (K × T) + C
Čia T yra visas sistemos sustojimo laikas. Jam padidėjus, didėja ir reikalingas atstumas S. Todėl net vienas saugos valdiklio parametro pakeitimas gali panaikinti ankstesnio atstumo skaičiavimo galiojimą, nors pati šviesos užuolaida fiziškai liko toje pačioje vietoje.
Po bandymų būtina grįžti prie rizikos vertinimo. Apsaugas galėjo sukurti naują gniuždymo vietą, užrakintos durys – žmogaus įkalinimo riziką, o šviesos užuolaida – galimybę likti neaptiktam tarp lauko ir mašinos. ISO 12100 numato iteracinį procesą, todėl sumontuota priemonė dar nėra galutinis rezultatas.
Septynios dažniausios antrojo rizikos mažinimo žingsnio klaidos
- Pirmiausia pasirenkama šviesos užuolaida, o pagrindimo ieškoma vėliau. Neįvertinama, ar pavojų galima laiku sustabdyti, ar žmogus nepasiliks už apsauginio lauko ir ar priemonė sulaikys išmetamas dalis.
- C tipo standartas ignoruojamas arba laikomas atsakymu į viską. Pirmuoju atveju praleidžiami konkretūs reikalavimai, antruoju – neįvertinami į standarto taikymo sritį nepatenkantys pavojai.
- Vienas apsaugas sutapatinamas su vienu standartu. Pamirštami saugos atstumai, blokavimas, užrakinimas, sustojimo laikas, valdymo sistemos patikimumas ir apėjimo prevencija.
- Naujausias standartas automatiškai laikomas darniuoju. Nepatikrinamas tikslus leidimas, publikacija, teisinis pagrindas, apribojimai ir ZA priedo aprėptis.
- Komponento dokumentai pakeičia visos funkcijos validavimą. Komponento gamintojas neatsako už integratoriaus programą, laidų sujungimą, atkūrimo vietą ar realų mašinos sustojimą.
- Skaičiavimas palaikomas bandymo rezultatu. Teoriniai laikai sudedami neįvertinus apkrovos, stabdžio, vožtuvų, ryšio, tolerancijų ir nusidėvėjimo.
- Po priemonės įrengimo negrįžtama prie rizikos vertinimo. Nepastebimi nauji pavojai, žmogaus įkalinimo galimybė ir paskatos apeiti nepatogią apsaugą.
Teisinga seka yra paprasta: pavojus ir žmogaus užduotis → esminis reikalavimas → apsaugos priemonė arba saugos funkcija → tinkami standartai → projektas → patikra ir validavimas → pakartotinis rizikos įvertinimas.
Techninės apsaugos priemonės mašinose: projektuotojo kontrolinis sąrašas
1. Grįžkite prie po pirmojo žingsnio likusios rizikos
Nerašykite vien „mechaninis pavojus“. Nurodykite žmogų, užduotį, prieigos būdą, pavojingą zoną, žalos šaltinį ir galimas pasekmes. Medžiagos padavimui kiekvieno ciklo metu, savaitiniam valymui ir viso kūno patekimui šalinant strigtį gali reikėti skirtingų sprendinių.
2. Patikrinkite C tipo standartą
Įvertinkite jo taikymo sritį, išimtis, mašinos variantą, reikšmingus pavojus, nustatytas saugos funkcijas, PLr arba SIL, bandymus ir normines nuorodas. Atskirai užrašykite pavojus, kurių standartas neapima.
3. Apibrėžkite reikalaujamą apsauginį rezultatą
Nuspręskite, ar reikia neleisti patekti, aptikti artėjimą, sustabdyti judėjimą, užrakinti apsaugą, apriboti greitį ar jėgą, izoliuoti energiją arba sudaryti sąlygas saugiai išlaisvinti žmogų. Tik tada rinkitės konkretų įtaisą.
4. Aprašykite kiekvieną saugos funkciją
Įrašykite inicijuojantį įvykį, valdomą pavojų, saugią būseną, didžiausią reakcijos laiką, darbo režimus, elgseną gedimo metu, atkūrimo sąlygas ir PLr arba SIL.
5. Išskaidykite sprendinį į technines problemas
Apsaugui reikia konstrukcijos ir saugos atstumų vertinimo, užraktui – pavojaus išnykimo laiko ir atsparumo apėjimui analizės, o valdymo funkcijai – architektūros, diagnostikos bei validavimo. Taip parenkami B tipo standartai.
6. Vertinkite tikrą žmogaus darbą
Patikrinkite valymą, derinimą, techninę priežiūrą ir strigčių šalinimą, o ne tik idealų automatinį ciklą. Įsitikinkite, kad atkūrimo vieta leidžia matyti saugomą zoną ir kad žmogus negali likti joje nepastebėtas.
7. Priėmimo kriterijus nustatykite prieš bandymą
Iš anksto užrašykite didžiausią leistiną sustojimo laiką, minimalų atstumą, reikalaujamą PL ar SIL, leistinas angas, reakciją į gedimus ir užrakto atleidimo sąlygas. Rezultatas turi būti lyginamas su kriterijumi, o ne su projektuotojo lūkesčiu.
8. Atlikite patikrą ir validavimą
Išsaugokite ne tik žymą „atitinka“, bet ir bandymo sąlygas, mašinos konfigūraciją, matavimo priemones, išmatuotas vertes bei bandymą atlikusį asmenį.
9. Pakartotinai įvertinkite riziką
Patikrinkite, ar pirminė rizika pakankamai sumažinta, ar neatsirado naujų pavojų, ar priemonės tarpusavyje dera ir ar jų naudojimas neskatina apėjimo. Jei atsakymas netenkina, grįžkite prie projekto.
| Laukas | Ką būtina užrašyti |
|---|---|
| Pavojus ir pavojingoji situacija | Žalos šaltinį, žmogaus užduotį, poveikio būdą, zoną ir pasekmes |
| Pirmojo žingsnio rezultatas | Kodėl rizikos nepavyko pašalinti iš prigimties saugiu projektavimu |
| C tipo standartas | Taikymo sritį, konkretų reikalavimą, išimtis ir neapimamus pavojus |
| Apsaugos priemonė | Apsaugą, apsauginį įtaisą arba papildomą apsaugos priemonę |
| Saugos funkcija | Reikalaujamą elgseną, saugią būseną, laiką, PLr arba SIL |
| B tipo standartai | Dokumentus, taikomus atskiroms techninio sprendinio dalims |
| Esminiai reikalavimai | Taikomus direktyvos arba reglamento punktus |
| Priėmimo kriterijus | Prieš bandymą nustatytą vertę arba privalomą elgseną |
| Patikra ir validavimas | Metodą, sąlygas, rezultatą, protokolą, skaičiavimą ar ataskaitą |
| Nauja ir liekamoji rizika | Pakartotinio vertinimo rezultatą ir naudotojui perduodamą informaciją |
Paprasčiausias dokumentacijos kokybės bandymas – pasirinkti vieną pavojų ir atsekti kelią iki konkretaus bandymo rezultato. Tada pradėti nuo bandymo rezultato ir patikrinti, kokį projektinį sprendimą bei reikalavimą jis patvirtina. Jei ryšys nutrūksta ties standarto numeriu, dokumentacija saugo sąrašą, bet nesaugo pagrindimo.
Išvada: standartų sąrašas saugios mašinos nesuprojektuoja
Antrasis rizikos mažinimo žingsnis nėra vien apsaugo, šviesos užuolaidos ar saugos valdiklio parinkimas. Tai nuoseklus procesas, kuriame likusi rizika susiejama su žmogaus užduotimi, esminiu reikalavimu, apsaugos priemone, saugos funkcija, tinkamais standartais ir objektyviu bandymo rezultatu.
Atitikties deklaracija yra šio darbo pabaiga, o ne pradžia. Joje turi atsispindėti tik tos normos ir jų dalys, kurios iš tikrųjų pritaikytos. Komponentų dokumentai, CE ženklas ar teorinis PL skaičiavimas nepakeičia gatavos mašinos bandymų.
Galutinį atsakymą pateikia veikianti mašina: ar apsaugas iš tiesų neleidžia pasiekti pavojaus, ar durų atidarymas sustabdo reikiamus judesius, ar užraktas atleidžiamas tik išnykus pavojui, ar šviesos užuolaida įrengta pagal išmatuotą sustojimo laiką ir ar po energijos atkūrimo neįvyksta netikėtas paleidimas.
Naudojant Safety Software, šią įrodymų grandinę galima nuosekliai dokumentuoti nuo pavojaus ir žmogaus užduoties, per reikalavimą ir apsaugos priemonę, iki bandymo ir pakartotinio rizikos vertinimo.
Teisinis ir techninis pagrindas
Vertinant sprendinius paprastai remiamasi ISO 12100, EN ISO 14120, EN ISO 13857, EN ISO 14119, EN ISO 13849-1, EN ISO 13849-2, EN IEC 62061, EN ISO 13855, EN IEC 61496 serija, EN ISO 14118, EN ISO 13850, EN 60204-1, EN ISO 4413, EN ISO 4414 ir EN ISO 14122 serija. Konkrečiai mašinų kategorijai papildomai tikrinamas taikomas C tipo standartas.
Teisiniam vertinimui svarbios Direktyva 2006/42/EB, Reglamentas (ES) 2023/1230 ir Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/1586 dėl darniųjų standartų nuorodų. Konkreti aprėptis tikrinama standarto ZA priede. Papildomą aiškinamąjį kontekstą suteikia Mašinų direktyvos taikymo vadovas ir Mėlynasis vadovas dėl ES gaminių taisyklių įgyvendinimo. Standarto paminėjimas savaime nereiškia, kad kiekvienas jo leidimas yra darnusis arba suteikia vienodą atitikties prezumpciją.
Popierius priims kiekvieną standarto numerį. Mašina atsakys tik per bandymą – ir būtent jos atsakymas turi būti užfiksuotas techninėje dokumentacijoje.