Mašina baigta, o jos rizikos vertinimas užima kelias dešimtis puslapių: užduotys, pavojai, rizikos lygiai, apsaugos priemonės, bandymų rezultatai ir liekamoji rizika. JAV užsakovas pastabų neturi. Tada gaunamas užsakymas iš Europos Sąjungos ir iškyla klausimas: ar ANSI B11.0 ir ISO 12100 procesai pakankamai panašūs, kad esamą vertinimą būtų galima naudoti CE ženklinimui?
Dažniausiai pasirenkamas vienas iš dviejų kraštutinumų. Pirmasis – išmesti amerikietišką vertinimą ir viską pradėti nuo tuščio lapo. Antrasis – dokumento antraštėje ANSI pakeisti į EN ISO, deklaracijoje pridėti kelis standartus ir laikyti darbą baigtu.
Pirmuoju atveju be reikalo prarandama vertinga inžinerinė medžiaga. Antrasis veikia tik tol, kol kas nors iš tikrųjų perskaito dokumentaciją. Antraštę galima pakeisti per minutę, tačiau teksto paieškos ir keitimo funkcija vis dar nėra atitikties vertinimo procedūra.
1. ANSI B11.0 ir ISO 12100: gera rizikos analizė dar nesuteikia teisės ženklinti CE
Abu standartai remiasi panašia saugos logika. Reikia nustatyti analizės ribas, aprašyti žmonių atliekamas užduotis, identifikuoti pavojus, įvertinti riziką, parinkti jos mažinimo priemones ir patikrinti rezultatą. ANSI B11.0 papildomai daug dėmesio skiria tiekėjo, integruotojo, naudotojo ir mašiną modifikuojančių subjektų atsakomybei.
Tai puiki pradinė medžiaga, bet ne ES atitikties vertinimas. Net visiškai įgyvendinus ISO 12100 dar neatsakoma į visus teisinius klausimus: kokie Europos Sąjungos teisės aktai taikomi gaminiui, kokia atitikties vertinimo procedūra būtina, ar reikalinga notifikuotoji įstaiga ir kokie dokumentai turi būti techninėje dokumentacijoje.
Techninis standartas paaiškina, kaip sistemingai aptikti ir sumažinti riziką. ES teisė papildomai klausia: kokie reikalavimai taikomi konkrečiai mašinai, kaip kiekvienas iš jų įvykdytas ir kur yra tai patvirtinantis įrodymas?
CE ženklas nėra apdovanojimas už gražiai parengtą rizikos vertinimo lentelę. Tai gamintojo pareiškimas, kad gaminys atitinka visus jam taikomus Europos Sąjungos reikalavimus.
Iki 2027 m. sausio 19 d. imtinai rinkai pateikiamoms mašinoms taikoma Mašinų direktyva 2006/42/EB. Nuo 2027 m. sausio 20 d. iš esmės pradedamas taikyti Mašinų reglamentas (ES) 2023/1230. Pagrindinė proceso logika lieka ta pati: rizikos vertinimas, taikomų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų nustatymas, techninių priemonių parinkimas, jų patikra, techninė dokumentacija ir tinkama atitikties vertinimo procedūra.
Pavyzdžiui, amerikietiškame vertinime nurodyta, kad šalindamas įstrigusią detalę operatorius gali patekti į pavojingą zoną. Sumontuotas judamasis apsaugas su blokavimo įtaisu ir apsauginiu užraktu, įdiegta saugaus sustabdymo funkcija, o liekamoji rizika įvertinta kaip maža.
Skamba gerai, bet ES procesui to nepakanka. Ar neįmanoma pasiekti pavojingos zonos virš apsaugo, po juo arba pro angas? Ar blokavimo įtaisas tinkamas realioms darbo sąlygoms? Ar jo negalima lengvai apeiti atsarginiu aktyvikliu? Ar užraktas lieka užrakintas, kol pavojingas judesys visiškai sustoja? Koks turi būti reikalaujamas saugos funkcijos veiksmingumo lygis? Ar išmatuotas tikrasis sustojimo laikas?
Formuluotė „sustoja beveik iš karto“ gamyklose girdima dažnai. Deja, tokio laiko matavimo vieneto nėra nė viename saugos standarte.
Viena ANSI B11.0 lentelės eilutė gali išsiskaidyti į kelis teisinius reikalavimus, kelis techninius klausimus ir skirtingus įrodymus. Pats sprendinys nebūtinai keisis. Tačiau gamintojas turi parodyti, kad jis tinkamas būtent ES rinkai skirtai mašinai.
2. Ką iš ANSI B11.0 vertinimo galima panaudoti
Nereikia išmesti esamo vertinimo. Reikia atsisakyti tik prielaidos, kad visos jo išvados automatiškai persikelia į kitą teisinę sistemą.
Didžiausią vertę turi patikrinama informacija: numatytoji paskirtis, darbo režimai, užduotis atliekantys asmenys, pavojingi scenarijai, pradinės prielaidos, konstrukciniai sprendiniai, skaičiavimai, matavimai, bandymai ir validavimo rezultatai.
Pirmiausia tikrinamos mašinos ribos. Ar aprašyta ne tik įprasta gamyba, bet ir transportavimas, surinkimas, paleidimas, derinimas, valymas, gedimų paieška, įstrigimų šalinimas, techninė priežiūra ir išėmimas iš eksploatacijos? Ar įvertintas pagrįstai numatomas netinkamas naudojimas? Ar aiškiai apibrėžti naudotojai, darbo erdvė, aplinkos sąlygos ir numatoma naudojimo trukmė?
Ypač naudinga ANSI B11.0 praktika pavojų sieti su konkrečia užduotimi ir konkrečiu asmeniu. Įrašas „mechaninis pavojus“ pasako labai mažai. Scenarijus „techninės priežiūros darbuotojas patenka į mašinos vidų šalindamas pavaros gedimą, kai energija dar neatjungta“ jau leidžia projektuoti ir tikrinti realias apsaugos priemones.
| ANSI B11.0 medžiaga | Kaip ją panaudoti | Ką būtina patikrinti |
|---|---|---|
| Vertinimo apimtis ir paskirtis | Mašinos riboms nustatyti | Ar apimtas naudojimas, erdvė, laikas, aplinka ir numatomas netinkamas naudojimas |
| Asmenys ir užduotys | Pavojingoms situacijoms identifikuoti | Ar įtraukti visi darbo režimai ir gyvavimo ciklo etapai |
| Pavojų sąrašas | Identifikavimui pagal ISO 12100 | Ar aprašyti realūs scenarijai, o ne vien bendros pavojų kategorijos |
| Pradinė rizika | Rizikos įvertinimo atskaitos taškui | Kaip nustatytas žalos sunkumas ir jos atsiradimo tikimybė |
| Rizikos mažinimo priemonės | Trijų pakopų metodui taikyti | Ar išlaikyta tinkama priemonių pirmenybės tvarka |
| Liekamoji rizika | Rezultatui ir naudotojui skirtai informacijai pagrįsti | Ar procedūra arba mokymas nepakeitė įmanomo konstrukcinio sprendinio |
| Bandymai ir validavimas | Priemonių veiksmingumui įrodyti | Ar tikrintas fizinis mašinos elgesys, o ne vien valdiklio signalų būsenos |
ANSI B11.0 nereikalauja vienos konkrečios rizikos matricos, nustatyto balų skaičiaus ar privalomų spalvų. Todėl rezultatą galima išsaugoti tik tada, kai įmanoma atkurti jo prielaidas. Jeigu tikimybė sumažinta todėl, kad „operatorius turėtų būti atsargus“, matrica apskaičiavo ne riziką, o pageidaujamą elgesį.
Svarbu iš naujo patikrinti ir atsakomybės paskirstymą. ISO 12100 reikalauja laikytis trijų pakopų metodo: pirmiausia taikyti savaime saugius konstrukcinius sprendinius, tada technines apsaugos priemones ir tik po to pateikti naudojimo informaciją apie likusią riziką.
Naudotojo procedūros, mokymas, priežiūra ir asmeninės apsaugos priemonės gali būti būtinos, tačiau jos neturi tapti patogiu pakaitalu tam, ką gamintojas galėjo išspręsti konstrukcija.
Pigiausia rizikos mažinimo priemonė dokumente dažnai vadinama „naudotojo atsakomybe“. Ant realios mašinos ji gali tapti pačia brangiausia.
3. ANSI B11.0 ir ISO 12100 nepakeičia darniųjų standartų taikymo analizės
Standartų sąrašas nėra deklaracijos šarvas. Vien tai, kad ES atitikties deklaracijoje įrašyti EN ISO 13849-1, EN ISO 14119, EN ISO 14120 ar EN ISO 13855, nepagerina mašinos konstrukcijos.
EN ISO 13849-1 nepataisys netinkamai suprojektuotos vienkanalės grandinės. EN ISO 14119 neapsunkins lengvai apeinamo blokavimo įtaiso. EN ISO 14120 nesustiprins per silpno apsaugo, o EN ISO 13855 nepadidins neteisingai parinkto atstumo iki šviesos užuolaidos.
Mašinų reglamentas leidžia darnųjį standartą taikyti iš dalies. Tokiu atveju reikia nurodyti, kurios standarto dalys pritaikytos, ir aprašyti kitus techninius sprendinius, kuriais įvykdyti likę reikalavimai. Tai nėra silpnumo pripažinimas. Tai tikslus gamintojo pareiškimo ribų nustatymas.
ANSI B11.0 gali būti vertinga techninė specifikacija ir inžinerinių įrodymų šaltinis, tačiau tai nėra Europos darnusis standartas, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Vien nuoroda į šį standartą nesuteikia atitikties ES mašinų teisės reikalavimams prezumpcijos.
Galima taikyti dalį standarto. Negalima pareikšti, kad mašina atitinka tik kas antrą jai taikomą esminį sveikatos ir saugos reikalavimą. Atitikties prezumpcija turi ribas, o ne stebuklingą aurą.
Gamintojas gali rinktis ir kitus techninius sprendinius, tačiau tada turi pagrįsti jų veiksmingumą. Projektavimo laisvė nėra laisvė nuo įrodymų.
Grįžkime prie judamojo apsaugo. Jei deklaracijoje nurodyti trys standartai, turi būti galima parodyti, kad įvertinta apsaugo konstrukcija, atstumai, mechaninis tvirtumas, blokavimo įtaiso apėjimo galimybė, saugos funkcijos architektūra, reikalaujamas veiksmingumo lygis ir viso saugos kanalo validavimas. Priešingu atveju standartų numeriai aprašo ne mašinos atitiktį, o dokumento autoriaus ketinimus.
4. Kibernetinis saugumas, elektromagnetinis suderinamumas ir sprogi aplinka
Šiuolaikinė mašina gali turėti saugos valdiklį, operatoriaus pultą, pramoninį kompiuterį ir nuotolinės priežiūros ryšį. Gamintojas gali keisti parametrus neatvykęs į gamyklą. Rizikos vertinimo eilutė „kibernetinis saugumas įvertintas“ tokiu atveju nėra rezultatas.
Reikia klausti konkrečiai. Kas gali pakeisti su sauga susijusį parametrą? Ar nuotolinis naudotojas gali perjungti darbo režimą, panaikinti gedimo būseną, leisti pakartotinį paleidimą arba įkelti naują programos versiją? Kaip kontroliuojamos prieigos teisės? Ar registruojami pakeitimai? Ar po atnaujinimo aišku, kuri programinės įrangos versija buvo validuota?
Virtualusis privatusis tinklas yra tik saugus ryšio tunelis. Jei jo gale esanti priežiūros paskyra gali nekontroliuojamai pakeisti saugos funkcijos parametrą, turime labai gerai apsaugotą kelią į pavojingą sprendimą.
Mašinų reglamente nustatyti reikalavimai dėl apsaugos nuo pažeidimo ir valdymo sistemų atsparumo poveikiams, galintiems sukelti pavojingą situaciją. Todėl kibernetinis saugumas tampa mašinų saugos klausimu, kai įsikišimas į aparatinę įrangą, programinę įrangą ar ryšį gali pakeisti saugų mašinos elgesį.
Atskirai turi būti įvertintas elektromagnetinis suderinamumas, jeigu mašinai taikoma Direktyva 2014/30/ES. Būtina nustatyti reprezentatyvią konfigūraciją, kabelius, filtrus, ekranavimą, įžeminimą ir montavimo sąlygas. Penki CE ženklu pažymėti komponentai vienoje spintoje automatiškai nesukuria elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus atitinkančios sistemos. Fizikai komponentų deklaracijų skaičius nerūpi.
Jeigu mašina skirta potencialiai sprogioje aplinkoje, reikia įvertinti ir ATEX reikalavimus. Gamintojas turi žinoti numatomą zoną, atmosferos pobūdį, reikiamą įrangos kategoriją, temperatūrų ribas ir galimus uždegimo šaltinius. Zonas paprastai klasifikuoja įrenginio naudotojas, tačiau gamintojas negali projektuoti nežinodamas realių naudojimo sąlygų.
Teiginys „dulkių bus nedaug“ nėra įrangos kategorija. Kliento nuomonė, kad zonos „tikriausiai nėra“, taip pat nėra tinkamai suderinta numatytoji paskirtis.
Ta pati mašina gali patekti į kelių ES teisės aktų taikymo sritį. Juos galima nurodyti vienoje ES atitikties deklaracijoje, tačiau tai nepaverčia jų vienu bendru reikalavimų ir įrodymų rinkiniu.
5. Kaip praktiškai panaudoti esamą vertinimą ir nepradėti nuo nulio
Veiksmingas kelias nėra amerikietiškos deklaracijos „konvertavimas“ į europinę. Reikia esamą inžinerinį darbą paversti ES teisės reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais.
1 žingsnis. Patikrinkite vertinimo apimtį pagal ISO 12100
Išsaugokite mašinos aprašymą, užduotis, pavojus, prielaidas, taikytas priemones, skaičiavimus ir patikrų rezultatus. Tada nustatykite, ar vertinimas apima visas mašinos ribas, gyvavimo ciklo fazes, darbo režimus, žmogaus įsikišimus ir pagrįstai numatomą netinkamą naudojimą.
Nekopijuokite rizikos balų be prielaidų, kuriomis jie pagrįsti. Matrica be aiškių kriterijų yra spalvinimo užduotis suaugusiesiems, o ne techninis įrodymas.
2 žingsnis. Susiekite reikalavimą, sprendinį ir įrodymą
Kiekvienam pavojingam scenarijui nustatykite taikomą teisinį reikalavimą, įgyvendintą priemonę, techninį pagrindą ir objektyvų įrodymą. Įrodymu gali būti brėžinys, skaičiavimas, matavimas, bandymo protokolas, saugos funkcijos specifikacija arba validavimo ataskaita.
Jeigu trūksta duomenų, tarpą reikia aiškiai užregistruoti ir paskirti atsakingą asmenį. Žodis „gerai“, įrašytas likus penkioms minutėms iki dokumentų išsiuntimo, spragos neuždaro.
3 žingsnis. Patikrinkite standartus ir kitus ES teisės aktus
Standartai parenkami pagal pavojų ir techninį sprendinį, o ne kopijuojami iš panašios mašinos deklaracijos. Reikia patikrinti kiekvieno standarto taikymo sritį, darniojo standarto statusą, faktiškai taikytas nuostatas ir reikalaujamus įrodymus.
Tada vertinami kiti galimi teisės aktai: elektromagnetinio suderinamumo, ATEX, radijo įrenginių, slėginės įrangos ar su skaitmeniniais elementais susiję reikalavimai. Konkretus sąrašas priklauso nuo mašinos konstrukcijos, ryšio funkcijų ir numatytos aplinkos.
4 žingsnis. Uždarykite spragas prieš pasirašydami deklaraciją
Trūkstamą sustojimo laiko matavimą reikia atlikti. Neužbaigtą validavimą – užbaigti. Lengvai apeinamą apsaugą – perprojektuoti. Neaiškias naudojimo sąlygas – raštu suderinti su klientu. Jei techninis sprendinys neatitinka reikalavimo, reikia keisti mašiną, o ne sakinio formuluotę.
Išsiuntimo terminas nėra rizikos mažinimo priemonė. Apie rytojaus pristatymą galima informuoti fiziką, tačiau sustojimo laiko ji dėl to nesutrumpins.
Praktiška atitikties susiejimo lentelė gali atrodyti taip:
| ES reikalavimas | ANSI B11.0 scenarijus | Taikyta priemonė | Techninis pagrindas | Įrodymas | Nustatyta spraga |
|---|---|---|---|---|---|
| Apsauga nuo judančių dalių | Prieiga šalinant įstrigimą | Judamasis apsaugas su blokavimu ir užraktu | Apsaugų, blokavimo įtaisų ir saugių atstumų standartai | Brėžiniai, matmenų patikra, mechaniniai bandymai | Neįvertinta galimybė apeiti blokavimo įtaisą |
| Valdymo sistemos sauga | Apsaugo atidarymas pavojingo judesio metu | Saugaus sustabdymo funkcija | Funkcinės saugos standartas | Funkcijos specifikacija, skaičiavimai ir validavimo ataskaita | Nenustatytas reikalaujamas veiksmingumo lygis |
ANSI B11.0 ir ISO 12100 padeda išsaugoti darbą, bet neperkelia atsakomybės
Perkėlus mašiną per Atlantą jos sustojimo laikas nepasikeičia. Tvirtas apsaugas nepraranda mechaninio atsparumo, o gerai atlikta pavojų analizė netampa bevertė. Pasikeičia teisinė sistema, kurioje gamintojas turi įrodyti atitiktį.
Pagal ANSI B11.0 parengtas vertinimas gali suteikti didžiąją dalį reikalingos techninės informacijos: užduotis, pavojingus scenarijus, pradinės rizikos vertinimus, apsaugos priemones, skaičiavimus ir validavimo rezultatus. Tačiau jis automatiškai nepatvirtina, kad įvykdyti visi taikomi ES reikalavimai.
Todėl visko kartoti nereikia. Reikia patikrinti vertinimo ribas, susieti įrodymus su konkrečiais reikalavimais, tinkamai taikyti darniuosius standartus, įvertinti kitus teisės aktus ir uždaryti nustatytas spragas.
ANSI B11.0 gali sutaupyti mėnesius inžinerinio darbo. Jis negali sutaupyti gamintojui atsakomybės. Būtent patikrinami atsakymai į nepatogius klausimus atskiria tikrą esamos analizės panaudojimą nuo standartų numerių pakeitimo, o teisėtą CE ženklinimą – nuo paprasto lipduko.