Ar ES atitikties deklaracijos pavyzdys 2027 reiškia tą patį seną dokumentą, tik su pakeistu teisės akto numeriu? Ne. Ir būtent čia daug gamintojų paslys.
Kažkas atsidarys seną tekstų rengyklės failą. Pakeis „Direktyva 2006/42/EB“ į „Reglamentas (ES) 2023/1230“. Vietoje senos formuluotės „EB atitikties deklaracija“ įrašys „ES atitikties deklaracija“. Pridės naują datą, paliks normų sąrašą iš ankstesnio projekto ir pasakys: paruošta.
Tik kad neparuošta.
Naujas deklaracijos pavyzdys neveikia kaip kosmetinis šablonas. Didžiausias pokytis nėra raidėse EB ir ES. Pokytis yra tame, kad deklaracija turi parodyti: gamintojas žino, ką pasirašo, ir gali tai apginti techniniais įrodymais.
Dažniausia klaida po 2027 m.
Sena EB atitikties deklaracija + naujas Reglamento (ES) 2023/1230 numeris + tas pats normų sąrašas = dokumentas, kuris atrodo tvarkingas tik iki pirmo techninio klausimo.
ES atitikties deklaracijos pavyzdys 2027: ne tekstų rengyklės šablonas, o proceso pėdsakas
Pirmas klausimas paprastas: kas prisiima atsakomybę?
Naujoje deklaracijoje turi aiškiai matytis, kad ji išduodama tik gamintojo atsakomybe. Tai nėra mandagi frazė dokumento viduryje. Tai signalas, kad parašas uždaro visą procesą: rizikos vertinimą, techninę dokumentaciją, reikalavimų parinkimą, atitikties vertinimo procedūrą ir sprendimą mašiną tiekti rinkai arba pradėti naudoti.
Antras klausimas: kokia atitikties vertinimo procedūra taikyta?
Neužtenka parašyti, kad mašina atitinka reikalavimus. Reikia žinoti, ar buvo taikyta vidinė gamybos kontrolė, ES tipo tyrimas su atitiktimi tipui, visiškas kokybės užtikrinimas ar vienetinė patikra. Tai ypač svarbu mašinoms ir susijusiems gaminiams, patenkantiems į Reglamento (ES) 2023/1230 I priedą. Ten procedūros pasirinkimas nėra administracinis spėjimas.
Trečias klausimas: kuo pagrįsta atitikties prezumpcija?
Darnieji standartai nėra dekoracija. Jeigu gamintojas remiasi jais kaip atitikties prezumpcijos pagrindu, jis turi juos nurodyti aiškiai ir suprasti, ką jie iš tikrųjų apima. Bendras sąrašas, nukopijuotas iš ankstesnės mašinos, nėra techninis pagrindimas. Jeigu standartas taikytas tik iš dalies, turi būti aišku, kurios dalys taikytos, o kurios ne.
Ir čia prasideda praktika. ES atitikties deklaracija dažnai telpa į vieną ar du puslapius. Bet už tų dviejų puslapių turi stovėti ilga sprendimų grandinė: kokia tai mašina, kas yra gamintojas, kokie reikalavimai taikomi, kokie darnieji standartai naudoti, kokia procedūra pasirinkta, ar dalyvavo notifikuotoji įstaiga, ar techninė dokumentacija patvirtina tai, ką gamintojas pasirašė.
Jeigu šie elementai nesusijungia į vieną visumą, problema nėra formoje. Problema ta, kad deklaracija pradeda vaidinti procesą, kurio vėliau neįmanoma apginti.
Ar tai ta pati deklaracija, tik su kitu reglamento numeriu?
Nuo šio klausimo verta pradėti. Jeigu kas nors galvoja: „Juk atitikties deklaraciją jau turėjome, užteks pakeisti EB į ES“, rizika prasideda būtent čia.
Senoji EB atitikties deklaracija sakė, kad mašina atitinka Direktyvos 2006/42/EB reikalavimus. Nauja ES atitikties deklaracija pagal Reglamentą (ES) 2023/1230 turi parodyti daugiau: kas prisiima išimtinę atsakomybę, kokia atitikties vertinimo procedūra naudota ir kokiais standartais, bendrosiomis specifikacijomis ar kitais techniniais pagrindais remiamasi.
Tai nėra tik dokumento pavadinimo pakeitimas.
Tai perėjimas nuo „pareiškiu, kad atitinka“ prie „parodau, kodėl galiu tai pareikšti“.
Išimtinė gamintojo atsakomybė: sakinys, kurio negalima skaityti pro pirštus
Naujame pavyzdyje atsiras formuluotė, kurią daug kas perskaitys per greitai: deklaracija išduodama tik gamintojo atsakomybe.
Nesusipainiokime. Tai nereiškia, kad anksčiau gamintojas neatsakė už mašiną. Atsakė. Bet dabar dokumente atsakomybės lygmuo tampa aiškesnis ir aštresnis. Jeigu gamintojas prisiima atsakomybę, jis turi turėti už ko atsistoti: rizikos vertinimą, techninę dokumentaciją, tinkamai parinktą atitikties vertinimo procedūrą, teisingai nurodytus darniuosius standartus ir realią mašinos identifikaciją.
Be to, sakinys apie išimtinę atsakomybę tampa tik gražia eilute PDF faile. Gražia iki pirmos patikros. Iki pirmo kliento klausimo. Iki pirmo incidento.
Gamintojo parašas reiškia:
rizikos vertinimas → techninė dokumentacija → darnieji standartai → atitikties vertinimo procedūra → ES atitikties deklaracija.
Deklaracija nepradeda CE proceso. Ji jį uždaro.
Darnieji standartai: standarto numeris nėra alibi
Naujoje ES atitikties deklaracijoje standartų negalima rašyti kaip literatūros sąrašo diplominio darbo pabaigoje. Čia klausimas kitas: kokiu techniniu pagrindu teigi, kad mašina atitinka reikalavimus?
Įrašai ISO 12100? Gerai. Tada parodyk rizikos vertinimą.
Ne lentelę su penkiais pavojais. Ne spalvotą matricą. Ne bendrą sakinį „rizika priimtina“. Parodyk mašinos ribas. Parodyk gyvavimo fazes. Parodyk derinimą, valymą, strigčių šalinimą, priežiūrą, nustatymą, techninį aptarnavimą, numatomas operatoriaus klaidas ir pagrįstai numatomą netinkamą naudojimą. Parodyk, kokias apsaugas parinkai ir kokia liekamoji rizika liko po jų taikymo.
ISO 12100 nėra standartas lentelei. Tai standartas visai rizikos mažinimo logikai.
O naudojimo instrukcija? Ar tikrai pakanka parašyti, kad rizikos vertinimas atliktas pagal ISO 12100, ir laikyti, kad instrukcija sutvarkyta? Ne. ISO 12100 parodo, kokia informacija naudotojui turi kilti iš rizikos vertinimo. Bet jeigu gamintojas nori parodyti, kad naudojimo instrukcija parengta kaip aiškus ir praktiškas dokumentas, natūralus žingsnis yra ISO 20607. Tada tvarka matosi iš karto: ISO 12100 – rizikos vertinimui, ISO 20607 – naudojimo instrukcijos struktūrai ir parengimui.
Įrašai ISO 13849-1? Gerai. Tada kokia saugos funkcija?
Ne „saugos grandinė“. Ne „saugos relė“. Ne „turime PL e iš katalogo“. Kokia funkcija? Sustabdymas atidarius apsaugą? Sustabdymas pažeidus šviesos užuolaidą? Pavaros STO? Rankinis atstatymas? Derinimo režimas? Greičio kontrolė? Sustabdymas paspaudus avarinio stabdymo mygtuką?
Kiekvienai funkcijai turi būti aišku: koks PLr, koks pasiektas PL, kur prasideda ir baigiasi SRP/CS, kokie MTTFD arba B10D duomenys, koks DC, CCF, architektūra, reakcijos laikas ir validavimas.
Nėra? Tada neturi apgintos atitikties ISO 13849-1. Turi tik numerį dokumente.
Standarto numeris nėra alibi.
Kiekvienas deklaracijoje įrašytas standartas turi atsakyti į klausimą: kas taikyta, kokia apimtimi, kokiam pavojui, funkcijai ar mašinos daliai ir kur techninėje dokumentacijoje yra įrodymas?
Avarinis sustabdymas: trumpinys, kuris dažnai sudega pirmas
Čia klaida labai dažna. Kažkas įrašys: „Avarinio sustabdymo funkcija atitinka ISO 13849-1“. Ir kas toliau?
ISO 13849-1 padeda įvertinti su sauga susijusią valdymo sistemos dalį. Bet pati avarinio sustabdymo funkcija veda į ISO 13850. Elektrinis įgyvendinimas veda į EN 60204-1. Sustabdymo kategorijos parinkimas taip pat neatsiranda iš oro.
Sąmoningas įrašas atrodo kitaip: avarinio sustabdymo funkcija – ISO 13850. Elektrinis įgyvendinimas ir sustabdymo kategorija – EN 60204-1. Su sauga susijusių valdymo sistemos dalių vertinimas – ISO 13849-1.
Štai čia inžinerija. Vien „avarinis sustabdymas pagal 13849“ skamba gerai tik iki pirmo klausimo.
EN 60204-1: elektros spinta nėra saugi vien todėl, kad atrodo tvarkingai
Įrašai EN 60204-1? Gerai. Tada ką konkrečiai pritaikei?
Atjungimo nuo maitinimo įtaisą? Apsaugą nuo elektros smūgio? Valdymo grandines? Sustabdymo kategorijas? Žymėjimą? Elektrinę dokumentaciją? Patikrą? Kabelių trasas? Elektromagnetinį suderinamumą?
EN 60204-1 nėra sakinio „spinta atrodo gražiai“ sinonimas. Jeigu galios, signaliniai ir matavimo laidai suvesti kartu, nes taip buvo patogiau, ekranai prijungti atsitiktinai, dažnio keitikliai dirba šalia matavimo signalų, tada trikdžiai, atsitiktinės klaidos ir keisti sustojimai yra tik laiko klausimas.
O deklaracijoje įrašytas EN 60204-1. Tada klausimas paprastas: kur kabelių atskyrimas? Kur ekranavimo logika? Kur trasų pagrindimas? Kur patikros rezultatai?
ISO 14119, ISO 14120 ir ISO 13857: apsauga nėra dekoracija iš aliuminio profilio
Įrašai ISO 14119? Gerai. Tada parodyk apsaugos blokavimą. Ne galinį jungiklį. Blokavimą.
Ar įvertinta apėjimo galimybė? Ar aktyvatorių galima nusukti? Ar jį galima pakeisti atsarginiu raktu, magnetu, moneta, skardos gabalu, atsuktuvu ar lipnia juosta? Ar operatorius turi motyvą tai padaryti, nes apsauga trukdo dirbti?
Įrašai ISO 14120 ir ISO 13857? Gerai. Tada parodyk apsaugas ir atstumus. Ne tvoros nuotrauką. Parodyk, iš kurios pusės skaičiuotas pasiekiamumas: per angas, virš apsaugos, po apsauga, nuo platformos, nuo grindų, iš realios operatoriaus darbo vietos. O gal nuo vietos, kur visada padėta paletė ar įrankių dėžė?
Apsauga saugi ne todėl, kad pagaminta iš profilio ir tinklo. Ji saugi tada, kai riboja patekimą į konkrečią pavojingą zoną pagal konkrečias rizikos vertinimo prielaidas.
ISO 4413 ir ISO 4414: energija nedingsta, kai užgęsta lemputė
Įrašai ISO 4413 arba ISO 4414? Gerai. Tada kas vyksta su energija sustabdžius mašiną?
Hidraulika netampa saugi todėl, kad pulte užgeso lemputė. Pneumatika netampa saugi todėl, kad kažkas paspaudė STABDYTI. Ar sistemoje lieka slėgis? Ar cilindras laiko masę? Ar hidraulinis akumuliatorius iškrautas? Ar vėl padavus orą cilindras nepajudės staigiai? Ar trūkęs vamzdis nesmogs kaip botagas? Ar techninės priežiūros specialistas žino, kur išleisti energiją?
Jeigu ne, ISO 4413 ar ISO 4414 įrašymas deklaracijoje problemos neišsprendžia. Jis tik parodo, nuo kur pradės kristi klausimai.
Atitikties vertinimo procedūra: modulis nėra atsitiktinis laukelis
Naujame pavyzdyje atsiranda dar viena vieta, kurios negalima pildyti iš inercijos: atitikties vertinimo procedūra.
Skamba biurokratiškai? Taip. Bet praktikoje tai vienas svarbiausių CE proceso klausimų: kokiu keliu gamintojas įrodė, kad mašina atitinka reikalavimus?
Neužtenka parašyti: „mašina atitinka Reglamentą (ES) 2023/1230“. Gerai. Bet kaip tai parodyta?
Taikyta vidinė gamybos kontrolė? ES tipo tyrimas ir atitiktis tipui? Visiškas kokybės užtikrinimas? Vienetinė patikra? Tai nėra pavadinimai iš išskleidžiamojo sąrašo. Tai skirtingi atsakomybės keliai, skirtingi dokumentavimo reikalavimai ir skirtingas notifikuotosios įstaigos dalyvavimas.
A modulis: paprastas nereiškia be įrodymų
Jeigu mašina nepatenka į I priedą, dažnai taikomas A modulis, t. y. vidinė gamybos kontrolė.
Skamba paprastai? Taip. Bet A modulis nereiškia „be atitikties vertinimo“. Gamintojas vis tiek turi turėti techninę dokumentaciją, rizikos vertinimą, įvykdytus esminius reikalavimus, tinkamus standartus, naudojimo instrukciją, deklaraciją ir CE ženklinimą. Skirtumas tas, kad šioje procedūroje nedalyvauja notifikuotoji įstaiga.
A modulis nėra trumpinys „darome patys ir įrodymų nereikia“. A modulis reiškia: gamintojas pats prisiima atsakomybę įrodyti atitiktį ir turi turėti dokumentus, kurie tai atlaikys.
„Bet mašina veikia.“ Gerai. Tada parodyk.
Suvirinai konstrukciją? Ar turi suvirinimo kvalifikacijas, technologines instrukcijas, kontrolės įrašus ar kitus įrodymus, kad gamyba atitinka projektines prielaidas?
Naudojai S355J2 plieną? Ar turi medžiagos sertifikatą arba kitą atsekamumą, patvirtinantį, kad tikrai panaudota reikiamų parametrų medžiaga?
Parinkai maitinimo šaltinį ir dažnio keitiklį, atitinkančius elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus? Puiku. Bet ar turi jų atitikties deklaracijas? Ar patikrinai naudojimo sąlygas? Jeigu komponento gamintojas naudojimo instrukcijoje nurodė konkretų montavimą, ekranavimą ar prijungimą, ar turi įrodymą, kad taip ir padaryta?
Įrengei apsaugas judančioms dalims? Ar yra blokavimo patikros protokolai? Funkcinių bandymų rezultatai? Patvirtinimas, kad atidarius apsaugą pavojingas judesys tikrai sustoja?
Tai nėra priedai. Ne popierizmas institucijai. Tai įrodymai, ant kurių vėliau laikosi ES atitikties deklaracija.
C, G ir H moduliai: kada reikia daugiau nei vidinės kontrolės
Jeigu mašina patenka į I priedo B dalį, A modulis gali būti galimas, bet tik esant sąlygoms. Gamintojas turi projektuoti ir gaminti pagal tinkamus darniuosius standartus arba bendrąsias specifikacijas, apimančias visus atitinkamus esminius reikalavimus tai mašinų kategorijai.
Įrašai A modulį? Gerai. Tada parodyk, kad turėjai teisę jį naudoti. Kokie standartai taikyti? Ar jie tinkami šiai kategorijai? Ar apima visus reikalavimus? Ar taikyti visiškai, ar iš dalies? Jeigu iš dalies, kas lieka už atitikties prezumpcijos ribų?
Jeigu sąlygų nėra, reikia kitos procedūros: ES tipo tyrimo ir vėlesnės atitikties tipui, visiško kokybės užtikrinimo arba vienetinės patikros.
Jeigu mašina patenka į I priedo A dalį, A modulis nėra ant stalo. Ne „gal dar pažiūrėsime“. Ne „visada taip darėme“. Reikia procedūros su notifikuotąja įstaiga: ES tipo tyrimo su vėlesniu C moduliu, G modulio arba H modulio.
Blogas scenarijus? Mašinai turėjo būti taikoma procedūra su notifikuotąja įstaiga, tačiau gamintojas išdavė deklaraciją kaip įprastai mašinai pagal A modulį. Antras blogas scenarijus? Mašinai galėjo būti taikomas A modulis, bet gamintojas įrašė atsitiktinę įstaigą ir atsitiktinį sertifikatą, sudarydamas įspūdį, kad trečioji šalis patvirtino tai, ko iš tikrųjų nepatvirtino.
Deklaracijoje nurodyta procedūra atsako į vieną labai nepatogų klausimą: ar gamintojas turėjo teisę pasirašyti būtent tokią deklaraciją?
Skaitmeninė deklaracija ir QR kodas: patogumas, o ne stebuklingas įteisinimas
Ar Reglamentas (ES) 2023/1230 reikalauja QR kodo ES atitikties deklaracijoje? Ne. Tai reikia pasakyti tiesiai, nes ši klaida greitai pasirodys.
QR kodas nėra naujas CE ženklas. QR kodas nepakeičia deklaracijos. QR kodas neatlieka atitikties vertinimo. QR kodas nepadaro mašinos atitinkančios reikalavimus.
Ką jis gali padaryti? Nukreipti į ES atitikties deklaraciją.
Ir čia prasideda reali nauda. Gamintojas gali pridėti deklaraciją prie mašinos arba užtikrinti prieigą prie jos interneto adresu ar mašininiu būdu nuskaitomu kodu. Praktikoje tai gali būti QR. Tačiau jeigu QR veda į dokumentą, tas dokumentas turi egzistuoti. Jis turi būti teisingas. Jis turi būti skirtas tai mašinai. Jis turi būti aktualus. Jis turi būti prieinamas reikiamą laiką.
QR kodas nėra stebuklingas įteisinimas.
Jeigu deklaracijoje įrašyti klaidingi standartai, netinkamas modulis, ne tas modelis arba atsitiktinė notifikuotoji įstaiga, QR kodas problemos neišspręs. Jis tik padės ją greičiau rasti.
Praktikoje ant mašinos yra QR kodas. Klientas nuskenuoja. Ką pamato? PDF failą be versijos? Nuorodą į bendrą debesijos katalogą? Deklaraciją kitam modeliui? Dokumentą, parengtą prieš modernizaciją? Failą, kurį kažkas vėliau perrašė?
Ir staiga QR kodas, turėjęs rodyti tvarką, tampa netvarkos įrodymu.
Skaitmeninė deklaracija neturi būti vien failas serveryje. Ji turi turėti versiją, statusą, ryšį su konkrečia mašina, modeliu, serijos numeriu, gamintoju, išdavimo data, deklaracijos apimtimi ir teisiniu pagrindu. Geras sprendimas leidžia atskirti aktualų dokumentą nuo pakeisto arba atšaukto.
Techninė dokumentacija neturi tapti viešu puslapiu su schemomis, skaičiavimais, rizikos analize ir komponentų sąrašu. Tai dažnai būtų ir verslo, ir informacijos saugumo klaida. Tačiau galima turėti patikros puslapį, kuriame matyti, ar deklaracija egzistuoja, ar ji yra aktuali, kokiai mašinai taikoma, kas ją išdavė, kada ji išduota ir ar yra naujesnė versija.
PDF galima nukopijuoti. PDF galima persiųsti el. paštu. PDF galima naudoti metų metus, net kai jis jau pakeistas. Patikros puslapis gali parodyti, kad dokumentas nebėra aktualus.
Mašina gyvuoja ilgai. Ji modernizuojama. Keičiasi valdymo sistema. Atsiranda nauja saugos funkcija. Keičiama pavara. Įkeliama nauja programinės įrangos versija. Tada klausimas tampa labai konkretus: ar deklaracija, pasiekiama per QR kodą, vis dar aprašo tą pačią mašiną?
ES atitikties deklaracijos pavyzdys 2027: kas turi būti dokumente?
Ar deklaracija turi būti ilga? Ne. Tačiau ji turi būti konkreti.
Tai nėra rinkodarinis mašinos aprašymas. Ne katalogo lapas. Ne vieta bendroms frazėms „gaminys atitinka visus saugos reikalavimus“. Deklaracija turi atsakyti į kelis paprastus klausimus: ką deklaruojate, kas prisiima atsakomybę, kokiai mašinai taikomas dokumentas, su kokiais ES teisės aktais deklaruojama atitiktis, kokiais standartais ar specifikacijomis remiamasi, kokia atitikties vertinimo procedūra taikyta, kas ir kada pasirašė.
| Deklaracijos elementas | Kas turi būti nurodyta | Dažniausia klaida |
|---|---|---|
| Deklaracijos numeris | Galima suteikti numerį, pvz., ES-AD/ACE-CSC-1200/2027/001. Numeris padeda valdyti versijas ir nuorodas. | Numeris laikomas atitikties įrodymu. Jis tik tvarko dokumentą, bet pats nieko nepatvirtina. |
| Mašinos arba susijusio gaminio identifikacija | Pavadinimas, rūšis, modelis, tipas, partija arba serijos numeris. Esant iš esmės pakeistai mašinai, turi būti aišku, kam taikoma deklaracija. | Įrašyta tik „pakavimo mašina“, be modelio ir serijos numerio. Po dvejų metų niekas nežino, apie kurią mašiną kalbama. |
| Gamintojas | Pilnas gamintojo pavadinimas ir adresas. Jeigu dalyvauja įgaliotasis atstovas, nurodomi ir jo duomenys. | Deklaracijoje matomas platintojas, importuotojas arba prekybinis ženklas, bet neaišku, kas formaliai yra gamintojas. |
| Išimtinė gamintojo atsakomybė | Tiesioginis teiginys, kad deklaracija išduodama tik gamintojo atsakomybe. | Palikta sena EB atitikties deklaracija formuluotė, neatskiriant gamintojo atsakomybės nuo bendro atitikties teiginio. |
| Deklaracijos objektas | Aprašymas, leidžiantis atkurti mašinos istoriją: modelis, serijos numeris, konfigūracija, versija, jei reikia – nuotrauka. | Deklaracija tinka visai mašinų šeimai, bet ne konkrečiai mašinai. |
| ES teisės aktai | Nurodomas taikomas ES derinamasis teisės aktas. Jeigu taikomi keli aktai, jie turi būti surinkti viename dokumente. | Įrašytas tik Reglamentas (ES) 2023/1230, nors konkrečiam gaminiui gali būti svarbūs EMC, ATEX, RED arba RoHS. |
| Darnieji standartai, bendrosios specifikacijos arba kitos techninės specifikacijos | Konkretūs standartai, datos ir taikymo apimtis. Jeigu standartas taikytas iš dalies, tai turi būti aiškiai nurodyta. | Sąrašas atrodo įspūdingai, bet niekas nežino, kuriam pavojui, funkcijai ar mašinos daliai jis taikytas. |
| Procedūra su notifikuotoji įstaiga | Jeigu taikoma: įstaigos pavadinimas ir numeris, modulis, ES tipo tyrimo sertifikatas, C/G/H modulis, dalyvavimo apimtis. | Įstaiga įrašyta „dėl solidumo“, nors procedūroje nedalyvavo. Arba procedūra jos reikalavo, bet deklaracijoje jos nėra. |
| Vidinė gamybos kontrolė – A modulis | Jeigu taikoma: informacija, kad mašina arba susijęs gaminys vertintas pagal vidinę gamybos kontrolę. | A modulis įrašytas automatiškai, nepatikrinus I priedo ir teisės naudoti šią procedūrą. |
| Papildoma informacija | Išdavimo vieta ir data, pasirašančio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas, dokumento versija arba patikros sistemos nuoroda. | Parašas neįskaitomas, nėra pareigų, datos arba aišku tik tiek, kad kažkas kažką pasirašė. |
| Papildoma informacija | Išdavimo vieta ir data, pasirašančio asmens vardas ir pavardė, pareigos, parašas, galbūt dokumento versija arba nuoroda į patikros sistemą. | Parašas neįskaitomas, nėra pareigų, nėra datos, nėra informacijos, kas faktiškai pasirašė deklaraciją gamintojo vardu. |
Greitas testas prieš pasirašant
Paimk deklaraciją ir uždenk įmonės logotipą. Ar vis dar aišku, kokiai mašinai ji taikoma? Ar aišku, kas yra gamintojas? Ar aišku, kas prisiima atsakomybę? Ar aišku, kokie standartai taikyti ir kokia apimtimi? Ar aišku, kokia atitikties vertinimo procedūra naudota? Ar aišku, ar dalyvavo notifikuotoji įstaiga?
Jeigu ne, problema nėra ta, kad dokumentas „nepakankamai gražus“. Problema ta, kad jis neatlieka pagrindinės funkcijos.
Gera ES atitikties deklaracija neturi būti stora. Bet ją perskaičius turi būti aišku, kad gamintojas ne tik pasirašė dokumentą. Turi būti aišku, kad jis supranta, ką pasirašė.
Trumpas dokumentas, kuris parodo ilgą procesą
ES atitikties deklaracija ir toliau gali būti vieno ar dviejų puslapių dokumentas. Būtent todėl ji klastinga. Ją lengva palaikyti forma.
Mašinos pavadinimas. Gamintojas. Standartai. Parašas. Data. Baigta?
Ne.
ES atitikties deklaracija nėra CE proceso pradžia. Ji yra pabaiga. Tai paskutinis dokumentas, kurį gamintojas pasirašo tada, kai jau atliko darbą: nustatė reikalavimus, atliko rizikos vertinimas, parinko apsaugas, patikrino saugos funkcija, parengė techninė dokumentacija, naudojimo instrukcija ir pasirinko tinkamą atitikties vertinimo procedūra.
Jeigu procesas egzistuoja, deklaracija trumpa, bet stipri. Jeigu proceso nėra, deklaracija tėra lapas su parašu.
Prieš pasirašant verta užduoti kelis nepatogius klausimus: ar tiksliai žinau, kokiai mašinai taikoma deklaracija? Ar žinau, kurie teisės aktai taikomi? Ar deklaracijoje įrašyti standartai tikrai pritaikyti? Ar žinau, ar jie taikyti visiškai, ar iš dalies? Ar procedūra pasirinkta sąmoningai? Ar notifikuotoji įstaiga aprašyta teisingai? Ar naudojimo instrukcija atitinka liekamoji rizika? Ar techninė dokumentacija patvirtina tai, ką pasirašau?
Jeigu atsakymas „taip“, ES atitikties deklaracija yra natūrali proceso pabaiga. Jeigu atsakymas „nežinau“, problema ne deklaracijoje. Problema anksčiau: rizikos vertinime, normų parinkime, dokumentacijoje, procedūroje, įrodymų trūkume.
Geriau tai rasti prieš pasirašant, o ne tada, kai paklaus klientas, auditorius, UDT, rinkos priežiūros institucija ar teisininkas po nelaimingo atsitikimo.
Žemiau pateikiamas SafetySoftware sugeneruotos naujos ES atitikties deklaracijos PDF pavyzdys. Tai nėra „magiškas pavyzdys“, kuris pats suteikia mašinai atitiktį. Tai pavyzdys, kaip gali atrodyti tvarkingas dokumentas: su mašinos identifikacija, gamintojo duomenimis, teisiniu pagrindu, standartais, atitikties vertinimo procedūra, vieta notifikuotoji įstaiga informacijai, dokumento statusu ir parašu.
SafetySoftware nesuteikia CE. Nepakeičia rizikos vertinimo. Neprisiima atsakomybės už gamintoją. Bet padeda sutvarkyti procesą, kurį gamintojas vis tiek turi pereiti prieš pasirašydamas ES atitikties deklaracija.
Nes gera deklaracija neprasideda nuo Word failo. Ji prasideda nuo techninių sprendimų, kuriuos vėliau galima apginti.